Žemės vandenynai išnyks jau po kokio milijardo metų. Taip atsitiks dėl to, kad mūsų saulės temperatūra labai išaugs. Situacija taps labai sudėtinga dvigubai greičiau, nes labai sumažės Žemės atmosferoje esančio anglies dvideginio kiekis. Šitokias liūdnas prognozes Amerikos mokslo pažangos asociacijos konferencijoje išdėstė Pensilvanijos universiteto meteorologas James'as Kastingas.

   Pasak jo, temperatūrai pasiekus 60 ^oC, atmosfera daugiausiai bus sudaryta iš vandens garų, kurie kils iki stratosferos ir lėtai išgaruos į kosmosą.

   Iki šiol daugelis astrofizikų manė, jog vandenynai išgaruos tik tuomet, kai sustos Saulėje vykstančioji termobranduolinė vandenilio deginimo reakcija ir ji taps raudonuoju milžinu. Tuomet saulė įtrauks artimiausiąją planetą - Merkurijų, o po to atmosferos netektų ir Venera, tapsianti išdegusia planeta. Astrofizikai manė, kad panašus likimas laukia ir Žemės, bet tik po kokių 5 mlrd. metų. Bet Kastingo skaičiavimai rodo, kad mūsų planeta gali išdžiūti gerokai anksčiau.

   Nemalonumų pakaks ir iki tol, Žemės klimatas pasidarys daug šiltesnis ir drėgnesnis. Iš atmosferos bus pašalinama vis daugiau CO₂. Šios dujos ištirps vandenynuose, o vėliau nusės kalkėse. Trūkstant anglies dvideginio ims nykti augmenija.

   Jeigu Kastingo skaičiavimai yra teisingi, tai gyvybei Žemėje palankus laikotarpis užtruks apie 4,5 mlrd. metų. Iš jų 4 milijardai jau praėjo.