Vargas dėl anglies dvideginioGinčų dėl klimato pokyčių pobūdis pastaruoju metu pakito. Dar neseniai mokslininkai nesutarė, ar žmonių veikla iš tiesų veikia planetos klimatą - daugiausiai dėl išskiriamų į atmosferą dujų, sugeriančių nuo Žemės paviršiaus sklindančią šilumą ir sukeliančių "šiltnamio efektą". Daugėjant įrodymų, jog taip iš tikrųjų ir yra, dabar diskutuojama tik dėl to, ką visuomenė turėtų daryti, kad klimato pokyčių išvengtų. Laiko apsisprendimui lieka vis mažiau. Aiškiai matyti pirmieji visuotinio klimato atšilimo požymiai: intensyviau nei iki šiol tirpsta ledynai kalnuose, dėl augančio pasaulinio vandenyno lygio jau dingo po vandeniu kelios salos Polinezijoje.
Galima spausti vyriausybes ar atskiras pramonės šakas dėl šiltnamio dujų išmetimo ribojimo, galima propaguoti alternatyvius energijos šaltinius, pavyzdžiui, vėjo ar saulės jėgaines, bet organinis kuras yra palyginti pigus ir jo yra daug, todėl gali būti, kad jis bus svarbiausias energijos šaltinis ir XXI a. ir netgi vėliau. Be to, jei netgi šiandien žmonija kažkaip sugebėtų sumažinti organinio kuro poreikius, ankstesniais metais sudeginto kuro įtaka klimato šilimui jaustųsi dar kokį šimtmetį. Todėl dabar yra svarbiau ne vien riboti anglies kiekio atmosferoje didėjimą, bet ir stengtis ją iš ten pašalinti. Dažnai šis procesas siejamas vien su medžių sodinimu: medžiai ir kiti augalai augdami paima iš oro anglies dvideginį. Yra vertinama, jog dabar planetos augmenijoje yra sukaupta apie 600 milijardų tonų (gigatonų) anglies. Gal, plečiant mišku užsodintus plotus, šį skaičių dar pavyktų padidinti kokiu 50 gigatonų, bet padėtį tai nedaug tepakeistų, nes atmosferoje anglies iš viso dabar yra apie 800 gigatonų. Todėl įvairiose pasaulio šalyse pradedami vykdyti anglies dvideginio pumpavimo po žeme arba į jūrų gelmes projektai. Vieną tokį projektą jau nuo 1996 m. sėkmingai vykdo Šiaurės jūroje norvegai. Čia stovinčioje platformoje kompanija "Statoil" išgauna gamtines dujas. Tose dujose yra didelis procentas anglies dvideginio, todėl jis yra chemiškai atskiriamas, o po to perpumpuojamas į 1000 m gylyje po jūros dugnu esančius kalkakmenio klodus. Kasmet taip "sandėliuojama" apie 1 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Įrenginys kompanijai kainavo apie 80 mln. dolerių, bet ši investicija jau seniai atsipirko, nes Norvegijoje už toną į atmosferą išleisto anglies dvideginio tenka mokėti 50 dolerių mokestį. Panašiai kaip "Statoil" yra priverstos elgtis ir JAV naftos kompanijos, kasmet po žeme paslepiančios apie 50 mln. tonų anglies dioksido. Manoma, kad išnaudotuose naftos ir gamtinių dujų telkiniuose, tuščiose požeminėse ertmėse bei kituose tam tinkančiuose geologiniuose sluoksniuose galima saugoti šimtus, o gal net ir tūkstančius gigatonų anglies dvideginio. Dar didesnis potencialus anglies dvideginio saugojimo rezervuaras yra vandenyno gelmės. Jau ir dabar vandenyne yra ištirpę apie 40 000 gigatonų anglies, taigi net ir tuomet, jei ten papildomai perkeltume visą atmosferoje esantį anglies dvideginį, jo koncentracija vandenyne nepadidėtų daugiau kaip 2 proc. Kad vandenyne kaupiamos dujos iškart nepabėgtų atgal į atmosferą, jas reikia pumpuoti į didesnį nei 1000 m gylį, kur vandens temperatūra yra labai žema, o tankis smarkiai išauga. Šiame gylyje esantys tankūs ir šalti vandens sluoksniai juda labai lėtai, todėl turės praeiti šimtmečiai, kol jie susimaišys su paviršiaus vandeniu ir anglies dvideginis galės vėl ištrūkti į orą. Aišku, visas anglies dvideginio surinkimo iš, sakykime, šiluminės elektrinės išmetamų dujų ir jo perkėlimo į povandenines ar požemines saugyklas procesas turi būti pakankamai efektyvus, antraip tam bus sunaudojama daug energijos, o ją gaminant vėl atsiras nepageidaujamų šiltnamio dujų. Be to per kelis artimiausius metus mokslininkams teks išsiaiškinti, kaip būtų galima didelius anglies dvideginio kiekius perkelti į jūrų gelmes nepaveikiant ten nusistovėjusių ekologinių sąlygų. Tokius bandymus ateinančią vasarą netoli Havajų salyno ruošiasi atlikti bendra JAV, Japonijos, Šveicarijos ir keleto kitų šalių mokslinė ekspedicija. |
|