Kovo pradžioje dingo visas Prancūzijos banko kortelių slaptumas. Kažkas, dėl suprantamų priežasčių panorėjęs likti nežinomu, paskelbė iš 96 skaitmenų sudarytą kortelių šifravimo kodą Internete. Žinodamas šį kodą kiekvienas gerai techniškai išprusęs asmuo gali pats pasidaryti kortelę. Prancūzų bankų organizacija savaitę tylėjo, bet vėliau gavo pripažinti, kad kortelių klastojimo grėsmė yra visiškai reali.

   Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Prancūzijos bankai naudoja elektronines arba "gudriasias" korteles, kurios iki šiol buvo laikomos nesuklastojamomis. Naudojant kortelę reikia įvesti asmeninį kodą, kurį patvirtina pačioje kortelėje esanti mikroschema. Kortelę saugojo 320 bitų šifravimo raktas. Savo laiku šis raktas buvo labai saugus, bet ekspertai jau senokai baiminosi, kad 96 skaitmenų kodas jau darosi nesaugus.

   Neseniai buvo paskelbta, kad kompiuterių inžinierius Serge Humpich sugebėjo tą kodą iššifruoti dar 1998 metais. Jis nesirengė klastoti kortelių, bet sugalvojo parduoti savo žinias bankams. Vietoj to pastarieji apskundė Humprich teisme ir išradėjas buvo lygtinai nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Humpich patvirtino, jog Internete pasirodęs kodas yra teisingas, bet tvirtina, kad paskelbė jį kažkas kitas.

   Banko kortelės yra apsaugotos ne vien šio rakto, todėl suklastotas korteles būtų galima naudoti tik atskiruose paprastesniuose apmokėjimo automatuose. Bet jau vien tai kelia didelį bankininkų susirūpinimą. Jiems teks keisti ir korteles, ir automatus. Praėjusių metų lapkričio mėnesį bankai pradėjo keisti kortelių kodą sudėtingesniu - 792 bitų kodu. Pradžioje buvo manoma prie naujų kortelių pereiti per pusantrų metų, bet dabar šį procesą teks paspartinti.