Astrochemikai iš Indijos mano, kad DNR sudarančios dalys galėjo atsirasti kosmose daug metų iki to momento, kai atsirado Žemė ir vėliau galėjo tapti gyvybės atsiradimui būtinu genetinės medžiagos rinkiniu. Jų sukurtasis teorinis modelis galėtų paaiškinti, kaip, praėjus vos 600 mln. metų po to, kai prieš 4,5 mlrd. metų susiformavo mūsų planeta, joje atsirado gyvybė.

   Sandipas Chakrabarti ir jo žmona Sonali iš Kalkutos Nacionalinio centro kompiuteriu modeliavo chemines reakcijas, vykstančias dėl gravitacijos besitraukiančiame tarpžvaigždinės medžiagos debesyje. Modeliavimas prasidėjo nuo tipiško apie 7 šviesmečių skersmens debesies, kuriame buvo keletas tuzinų įvairių cheminių elementų, tame tarpe vandenilio, anglies, deguonies ir azoto.

   Po to buvo stebima, kas įvyktų debesiui per maždaug milijoną metų susitraukiant iki 10 mln. km skersmens. Kompiuteris skaičiavo kaip keičiasi debesies temperatūra ir medžiagos tankis, kokie yra įvairių cheminių reakcijų greičiai.

   Chakrabarčiai sutelkė savo dėmesį į tai, kaip vyksta trys reakcijos, kurių metu iš tarpžvaigždiniuose debesyse esančio ciano vandenilio atsiranda vienas iš DNR sudarančių baltymų adeninas. Pabaigus modeliavimą kompiuterinis "debesis" buvo tiesiog perpildytas adeninu. Iš tikrųjų, jei Visatoje vyko tokie procesai, tai Žemė buvo nuolat prausiama milijonais tonų šios DNR bazės.

   Ne visi mokslininkai sutinka su tokia išvada. Tomas Millaras iš Mančesterio universiteto (Anglija) abejoja, ar vos 10 laipsnių absoliutų nulį viršijančioje kosmoso temperatūroje gali atsirasti šiai reakcijai būtina energija.