Gruodžio mėnesį Stockholme Nobelio premija už darbus femtosekundinės chemijos srityje buvo įteikta Kalifornijos technologijos instituto (Caltech) profesoriui Ahmedui Zeveilui. Skaitant šio instituto oficialų pareiškimą spaudai laukė maloni staigmena. Dviejose iš 25 pateiktų rinktinių A. Zeveilo publikacijų yra mūsų kraštiečio ­ Miriano Chachišvilio pavardė. Nepasakytum, kad vardas ir pavardė būtų tipiškai lietuviški, bet M. Chachišvilis gimė ir užaugo Lietuvoje, Kaune, labai gražioje vietoje, Nemuno kilpoje ties Panemunės šilu - Viciūnuose. Jo gruzinas senelis buvo sovietų diplomatas, prieš karą dirbęs ambasadoje Varšuvoje. Apie 1930 m. jis buvo pavadintas "liaudies priešu", suimtas ir ištremtas į Sibirą, kur jo pėdsakai prapuolė. Dabartiniu metu Viciūnuose gyvena Miriano mama ir sesuo.

   Savo mokslinę veiklą M. Chachišvilis pradėjo Vilniaus universiteto (įstojo 1983 metais) Fizikos fakultete. Jo studentišką mokslinę veiklą vainikavo vienas mokslinis straipsnis ir keletas pranešimų konferencijose. 1988 m. jis baigė Vilniaus universitetą ir po to ketverius metus darbavosi Fizikos institute, kur pirmuosius darbo su lazeriais įgūdžius įgijo Lazerinės optoelektronikos skyriuje. Man teko keletą metų kartu dirbti su Mirianu viename skyriuje. Seminarų metu, kai aistros dažnai užvirdavo ir kiti prarasdavo savitvardą, pradėdami įrodinėti savo tiesas pakeltais balsais, Mirianas išlikdavo šaltas kaip ledas. Kai kuriuos laboratorijos darbuotojus tai savotiškai veikdavo, matėsi, kad jie tiesiog laukdavo, kada gi išsiverš jo gruziniškos prigimties vulkanas. M. Chachišvilis taip pat išsiskyrė iš aplinkinių tuo, kad nepriklausomai nuo gautos užduoties, ar tai būtų darbas su eksperimentine aparatūra - "geležimi", ar teoriniai skaičiavimai, jis stengėsi ją visiškai savarankiškai atlikti iki galo pats, neskubėdamas prašyti aplinkinių paramos. Pirmuosius savo vedlius į lazerių pasaulį - laboratorijos darbuotojus A. Michailovą ir ypatingai - V. Gulbiną, iš kurio išmoko lazerinės spektroskopijos metodų paslapčių, M. Chachišvilis ir šiandien prisimena su didžiuliu dėkingumu.

   1993 m., rekomendavus prof. L. Valkūnui, kurio laboratorijoje tuo metu dirbo, Miriamas pradėjo doktorantūros studijas Švedijoje, Lundo universitete, profesoriaus V. Sundstromo laboratorijoje. Jas sėkmingai baigė 1997 m. apgindamas daktaro disertaciją, kuri buvo pripažinta geriausia tų metų daktaro disertacija Švedijoje. Tais pačiais metais M. Chachišvilis išvyko į JAV, į profesoriaus A. Zeveilo grupę Caltech'e. Dabartiniu metu jis yra vienos iš 6 laboratorijų (vadinamųjų "femtolandų") vadovas. Tyrimų kryptis ­ cheminių reakcijų eiga nanoertmėse (nanocavities). Tai tyrimai, atskleidžiantys, kaip aplinka (tirpiklis ar specifinė nanoertmė), kurioje vyksta reakcija (pavyzdžiui, protono ar elektrono pernaša) keičia reakcijos eigą. Miriamas sako, kad Zeveilas yra tikras mokslo fanatikas. Nėra nieko nuostabaus, jei atrasi jį laboratorijoje 5 valandą ryto ar gausi pasiūlymą per savaitgalį parašyti mokslinį straipsnį. Profesorius A. Zeveilas yra labai gerai įsigilinęs į kiekvieno projekto eigą ir stengiasi turėti informaciją apie absoliučiai viską.

   Šiuo metu M. Chachišvilio trejų metų darbas (Vakaruose vadinamas "postdoku") eina prie pabaigos ir M. Chachišvilis jau ieško aukštesnio lygmens akademinio darbo ­ profesoriaus pozicijos. Paklaustas, ar nesiruošia ir jis kopti į Nobelio premijos Olimpą, Mirianas atsakė tik su jam vienam būdingu gero humoro jausmu: "Kodėl gi ne, ruošiuosi. Tik yra viena problema - labai daug kopėjų toje trasoje, siaubinga grūstis, sunku apeidinėti, nes niekas neužleidžia kelio. Reikia sugalvoti kokį nors neeilinį įkopimo metodą. Turiu sumąstęs keletą variantų, išbandysiu."

Dr. V. Kabelka