Lenktynės dėl genųCraigas Venteris, amerikiečių kompanijos Celera Genomics" prezidentas, paskelbė, kad jo vadovaujamas mokslinis kolektyvas nustatė nukleotidų (elementarių plytelių", iš kurių yra sudarytas genetinis kodas) tvarką dešimtyje milijonų žmogaus DNR fragmentų. Pasak Venterio, šiuose fragmentuose galima atrasti net 97 proc. viso žmogaus genų turinio". Kitame šio mokslinio projekto etape, užtruksiančiame dar apie tris mėnesius, fragmentus numatoma surikiuoti ir atkurti visą žmogaus genetinį kodą - genomą.
Venteris nebuvo pirmasis, nutaręs iššifruoti žmogaus genuose slypinčią informaciją. Tokia idėja dar prieš 15 metų gimė Harvardo universiteto (JAV) biologo Walterio Gilberto galvoje. Jo pasiūlymą parėmė garsusis Jamesas Watsonas - DNR sandaros atradėjas ir Nobelio premijos laureatas. 1990 m. buvo pradėtas vykdyti didelis tarptautinis projektas, vadinamas HGP (Human Genome Project - žmogaus genomo projektas), o pradžioje jam vadovavo pats Watsonas. Darbus planuota atlikti per 15 metų, o bendra projekto sąmata siekė 3 mlrd. dolerių. Tarptautinis kolektyvas pradžioje stengėsi sukurti bendrą genomo žemėlapį". Tiktai vėliau, kuomet bus išsiaiškinta, iš kurios vietos paimti bandiniai, tikėtasis nustatyti elementų - kodą sudarančių raidžių tvarką konkrečiose chromosomose. 1999 m. gruodį anglai iš Kembridžo iššifravo visas 22-osios chromosomos raides" - apie 545 genus. Kita, matyt, bus perskaityta 21-oji chromosoma, kurią tiria vokiečiai ir japonai. Bet žmogaus DNR yra virš 100 tūkst. genų, todėl HGP konsorciumas vargu ar baigs savo darbą anksčiau nei 2003 ar 2004 metais. 1991 metais JAV Nacionaliniame Sveikatos institute dirbęs Venteris bandė įtikinti savo kolegas, kad genomą būtų greičiau ir pigiau tirti panaudojus taip vadinamą šaudymo šratais" būdą. Jo esmė yra tame, kad visa genetinė medžiaga yra suskaldoma į trumpus, vienas su kitu persiklojančius fragmentus ir perskaitoma nukleotidų seka kiekviename jų, nesvarbu, kuriai genomo vietai fragmentas priklausytų. Tik po to visus gabaliukus į vieną visumą surikiuos kompiuteris, naudojantis Venterio sukurtą algoritmą. Bet Watsonas nepatikėjo šio būdo sėkme, todėl nusivylęs Venteris buvo priverstas kreiptis į privačius investitorius. Jiems padedant 1998 m. buvo įkurta firma Celera Genomics", kurios akcijas šiandien jau galima pirkti Niujorko biržoje. Po to, kai Venteriui pavyko iššifruoti visą vaisinės muselės genetinį kodą ir pademonstruoti savosios metodikos veiksmingumą, Celeros" akcijų kaina šoktelėjo į padanges. Bet į šias akcijas investuoti pinigai gali atsipirkti tik tuomet, jei Venteriui pavyks užpatentuoti savo gautus mokslinius rezultatus. Tokiai galimybei priešinasi daug mokslininkų ir kitų žmonių, manančių, jog mokslo idėjos turi būti visiems prieinamos. Jie tvirtina, kad genų patentuoti negalima, kaip negalima patentuoti, pavyzdžiui, natūralių žmogaus hormonų. Venteris tvirtina, jog grupės rezultatais galės nemokamai naudotis visi fundamentalius tyrimus atliekantys mokslininkai, o mokėti privalės tik vaistų gamybos kompanijos. Šiandien jos už naudojimąsi kompanijos Celera" duomenų baze kasmet turi sumokėti po 50 mln. dolerių. Paaiškėjus, kad HGP projektas gali būti aplenktas, jo finansavimas labai padidėjo. Vien amerikiečiai ir britai šiame projekte dalyvaujantiems savo institutams pernai papildomai skyrė net 150 mln. dolerių. Lenktynės dėl genų darosi vis karštesnės. |
|