"Ankstyvą sekmadienio rytą pagrindiniuose JAV miestuose pasirodė nedideli sunkvežimiai, kurių kėbuluose buvo sumontuotas kelių pėdų ilgio platėjantis vamzdis, laidais sujungtas su metalinėmis dėžėmis, prigrūstomis elektroninės aparatūros. Nedaug praeivių atkreipė dėmesį, kad sunkvežimiai sustodavo prie valstybinių įstaigų, radijo ir televizijos, telefonų kompanijų, bankų pastatų. Tuomet vamzdis pasisukdavo taikinio link ir pradėdavo judėti tarsi skenuodamas pastato fasadą. Prietaisas spinduliavo elektromagnetines bangas. Nebuvo girdėti jokio triukšmo, išskyrus monotonišką sunkvežimio motoro burzgimą. Niekas nesprogo, nebuvo žmonių aukų. Tačiau elektromagnetinio ginklo poveikis buvo žiaurus. Visi kompiuteriai, esantys pastatuose, buvo arba visiškai sugadinti, arba ilgam laikui išvesti iš rikiuotės. Nustojo veikti ryšio sistemos, radijas, televizija, sutriko elektroninis atsiskaitymas tarp bankų, amerikiečių taip mėgstamos kreditinės kortelės pavirto plastmasės gabalu. Valstybė buvo suparalyžiuota. Be to, JAV bankų sistema prarado pasaulio bankų pasitikėjimą, dolerio kursas nukrito, prasidėjo gili ekonominė krizė "
Tokius ar panašius JAV žlugimo scenarijus, teroristams panaudojus elektromagnetinį ginklą, galima kartas nuo karto perskaityti laikraščiuose ar surasti "Internete". Žurnalistų fantazija neturi ribų. Ir ne tik. JAV atsargos generolas R. L. Schweitzer panašų scenarijų, pagal kurį teroristai paralyžiuoja visą JAV infrastruktūrą, prieš keletą metų išdėstė JAV Atstovų rūmų Jungtinio ekonomikos komiteto nariams.
Iš tikro, žmonijai, žengiančiai į XXI amžių, informacija, arba, kaip dabar mėgstama sakyti, informacinė technologija tampa vis svarbesnė kasdieniniame gyvenime. Mes tampame vis labiau ir labiau priklausomi nuo to, kaip funkcionuoja kompiuteriai, ryšio sistemos, nes informacinė technologija perima iš žmogaus vis didesnį kiekį funkcijų, kurios valdo mūsų gyvenimą. Sutrikus technologijai, žmonės gali prarasti savo sukauptą turtą, darbą, paslaugas ar net gyvybę.
Elektroniniai komponentai ir grandinės, tokie kaip mikroprocesoriai, dirba vis aukštesniuose dažniuose ir prie žemesnių maitinimo įtampų. Todėl jie tampa vis jautresni išorinio elektromagnetinio lauko poveikiui. Kita vertus, plečiantis radijo bangų panaudojimui, didėja radijo bangų šaltinių skaičius, atsiranda vis daugiau įrenginių, galinčių generuoti trumpus didelės galios elektromagnetinio lauko impulsus, kurie gali sutrikdyti sudėtingos elektroninės įrangos veiklą. Taigi, elektromagnetinis ginklas - kas tai: fantazija ar realybė? Šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie stipraus elektromagnetinio lauko impulsų įtaką elektroninės aparatūros funkcionavimui ir galimybes panaudoti tokius impulsus kaip ginklą.
Solidžioje Benford ir Swegle monografijoje [1] elektromagnetinis ginklas greta lazerinio ir įelektrintų dalelių pluoštelių ginklo priskiriamas kryptingos energijos ginklų grupei (directed-energy weapons). Pagal savo poveikį elektromagnetinis ginklas priskiriamas "švelniųjų" ginklų grupei, nes jo paveiktas taikinys tiktai nebegali toliau vykdyti savo funkcijų, o pats užpuolimo objektas ir jį aptarnaujantis personalas nėra fiziškai sunaikinami. Šaltojo karo metais toks švelnus ginklo poveikis Vakaruose buvo traktuojamas kaip pagrindinis šio ginklo trūkumas. Manoma, kad Rytų bloko šalyse, o ypač buvusioje Sovietų Sąjungoje, jam buvo skiriamas žymiai didesnis dėmesys ir lėšos.
Pagal elektromagnetinio lauko kitimo laike pobūdį elektromagnetinio spinduliavimo šaltiniai, kurie gali būti panaudoti kaip elektromagnetinis ginklas, yra skirstomi į dvi grupes. Anglų literatūroje viena jų yra vadinama "high power microwave" (HPM) arba "high intensity radio frequency" (HIRF), o antroji "ultra wide band" (UWB) arba "electromagnetic pulse" (EMP). Lietuviški šių pavadinimų atitikmenys galėtų būti didelės galios mikrobangų ir elektromagnetinio impulso spinduliuotojai. Abiejų šaltinių spinduliuojamų impulsų pavyzdžiai ir jų spektriniai tankiai parodyti 1 pav.
 |
| 1 pav. HPM ir UWB šaltinių spinduliuojamų impulsų pavyzdžiai a) ir b) bei jų spektrinis tankis c). Spektrinis tankis pavaizduotas santykiniais vienetais. HPM dažnis 1 GHz, UWB pradinis dažnis 1 GHz; jis laikui bėgant didėja. |
Kaip matosi iš paveikslo, HPM - tai didelės galios monochromatinis mikrobangų impulsas, kurio dažnis fiksuotas ir spektras siauras, o tuo tarpu UWB viso labo tai keletas, kaip taisyklė, kintamo dažnio ir amplitudės svyravimų. Palyginus UWB ir HPM spinduliuojamus spektrus, matosi, kad UWB spinduliuoja labai platų spektrą, kuris šiuo konkrečiu atveju prasideda nuo kelių šimtų megahercų ir tęsiasi iki 1,5 GHz.
Idėja, panaudoti elektromagnetinio lauko impulsus kaip ginklą, pirmą kartą rimčiau buvo svarstoma Didžiojoje Britanijoje, atliekant mikrobangų šaltinių tyrimus, susijusius su radarų kūrimu, jau Antrojo pasaulinio karo metais. Ši idėja vėl atgimė aštuoniasdešimtaisiais metais, nes, iš vienos pusės, atsirado mikrobangų šaltiniai, generuojantys gigavatinius impulsus, o iš kitos, sumažėjo elektroninių komponentų dydis ir smarkiai išaugo jų panaudojimas kiek karinėje, tiek ir buitinėje technikoje.
Priklausomai nuo galios tankio, tenkančio taikiniui, elektromagnetiniam ginklui gali būti keliami tokie tikslai [1]:
Tarp visiško taikinio elektronikos sugadinimo ir ryšio sistemų slopinimo yra tarpinė grupė, kai elektroninė taikinio sistema gali būti laikinai išvesta iš rikiuotės. Pavyzdžiui, dėl elektromagnetinio ginklo poveikio skaitmeninė sistema, esanti raketoje, gali prarasti informaciją. Taigi, raketa nukryps nuo kurso ir numatyto taikinio gali nepasiekti. Savaime suprantama, kad galingumo lygis, reikalingas trečiam ir pirmam tikslui pasiekti skiriasi eilėmis.
Visi turbūt dar puikiai prisimena buvusioje Sovietų Sąjungoje veikusią trukdžių sistemą, kuri slopindavo ideologiškai netinkamas radijo stotis iš už "geležinės uždangos". Manau, kad tai irgi buvo tam tikra elektromagnetinio ginklo atmaina. Tiesa, mūsų "Spidolos" ar vėliau pasirodę "VEFai" nuo to nesugesdavo, bet, jeigu budrūs sargai neužmiršdavo įjungti savo aparatų, išgirsti norimą stotį būdavo gana keblu.
Iki Sovietų Sąjungos žlugimo mikrobangų tyrimams buvo skiriamos milžiniškos lėšos. Po kosmoso ir branduolinės fizikos tai buvo trečia pagal finansavimo dydį mokslo kryptis. Todėl nenuostabu, kad pagal generuojamų mikrobangų impulsų galią Sovietų Sąjunga užėmė pirmą vietą pasaulyje. Tam tikra dalis lėšų buvo skirta ir elektromagnetinio ginklo kūrėjams. Viena iš projektuotų HPM sistemų yra pavaizduota 2 pav. [2]. Kaip matosi iš paveikslo, HPM šaltinį buvo manoma sutalpinti sunkvežimyje, kuris paskui save tempė generatorių, tiekiantį elektros energiją. Mikrobangų impulsus turėjo spinduliuoti parabolinė antena, nešantysis dažnis buvo numatytas apie 3 GHz, o spinduliuojamo impulso galia apie 3 GW. Nėra aišku, kiek šis projektas buvo realizuotas, tačiau manoma, kad šis HPM ginklas buvo projektuotas kovoti su priešo raketomis ir lėktuvais. Kadangi mūsų laboratorija kūrė didelės galios mikrobangų impulsų registravimo sistemas, teko vykdyti ne vieną taip vadinamų "pašto dėžių" užsakymą. Susėdus vakare su užsakovais prie tradicinio rusų gėrimo butelio, teko girdėti pasakojimų ir apie planus išvesti į kosmosą platformą su galingu HPM šaltiniu, kuris galėtų sugadinti tarpkontinentinių balistinių raketų elektroniką. Sunku dabar spręsti, kiek realios buvo pakaušusių inžinierių kalbos, tačiau, visai galimas dalykas, kad tokios gynybinės sistemos sukūrimas buvo svarstomas aukštuose Sovietų Sąjungos kariniuose sluoksniuose, kaip atsakas į R. Reigano paskelbtą "žvaigždžių karo" programą.
 |
| 2 pav. Sovietų Sąjungoje projektuotas HPM ginklas [2]. |
Praėjo jau beveik dešimt metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Rusijos mokslas yra gilioje krizėje. Nėra lėšų, daugelis mokslinio tyrimo programų sustabdytos. Todėl nenuostabu, kad mikrobangų šaltiniai, kurių parametrai savo laiku buvo didžiausia Sovietų Sąjungos valstybinė paslaptis, dabar patenka į užsienį. Rusijoje pagamintus HPM generatorius teko matyti JAV ir Švedijos mikrobangų laboratorijose. Toks "technologijos perdavimas" stimuliavo galingų mikrobangų impulsų generavimo tyrimus ir kitose šalyse. Ir kaip buvo iškilmingai pareikšta paskutinėje EUROEM konferencijoje Izraelyje 1998 metais, Vakarų šalys pagal mikrobangų impulsų generavimo galią jau pasiekė Rusijos lygį. Dabartiniu metu sukurtų HPM šaltinų parametrai yra pateikti 1 lentelėje.
Tyrinėjimus UWB ginklo srityje stimuliavo pirmieji branduolinio ginklo bandymai. Kalbant apie branduolinio ginklo griaunamąją jėgą, paprastai turima omenyje smūginė banga, šiluminis ir radiacinis šio ginklo poveikis. Tačiau, sprogus branduoliniam užtaisui, taip pat susiformuoja labai stiprus elektromagnetinis impulsas (NEMP - nuclear electromagnetic pulse), kurio pavidalas panašus į impulsą, pavaizduotą 1 b pav. g dalelės (g dalelės tai elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis trumpesnis už rentgeno spindulių), atsiradusios sprogus branduoliniam užtaisui, jonizuoja oro molekules, sukurdamos labai greitus elektronus ir teigiamai įelektrintus jonus. Šių krūvių sukurtas besikeičiantis elektrinis laukas ir sąlygoja NEMP atsiradimą.
NEMP buvo pastebėtas eksperimentiškai, atliekant pirmuosius branduolinių užtaisų sprogdinimus. Pradžioje NEMP buvo traktuojamas kaip pašalinis branduolinio sprogimo faktorius, trukdantis atlikti tikslius sprogimo parametrų matavimus. Vėliau buvo pastebėta, kad branduolinio sprogdinimo zonoje sugenda oscilografai, pramušami kabeliai ir kondensatoriai, iš rikiuotės išeina puslaidininkiniai prietaisai ir net elektromagnetinės relės. Po vieno branduolinio užtaiso susprogdinimo buvusioje Sovietų Sąjungoje dideliame aukštyje buvo sugadintos visos relės ir išsilydė visi saugikliai maždaug 500 km ilgio ryšio linijos ruože. Maždaug 1000 km ruože nutrūko elektros energijos tiekimas [3]. Sukaupus pakankamai patyrimo, buvo suprasta, kad NEMP yra vienas iš branduolinio užtaiso griaunamųjų faktorių.
Analogiškus impulsus buvo stengiamasi sukurti ir kitomis priemonėmis. Impulsas, atvaizduotas 1 b pav., labai panašus į svyravimus, gaunamus sužadinus rezonansinį kontūrą pastovios įtampos laipteliu. Todėl iš tikro pakanka turėti pastovios srovės šaltinį, pakankamai greitą įtampos jungiklį, o kontūro vaidmenį gali atlikti spinduliuojanti mikrobangas antena. Kuo jungiklis greitesnis, tuo aukštesnį dažnį galima sugeneruoti. Įtampos laipteliui suformuoti gali būti panaudotos gyvsidabrinės relės, puslaidininkiniai ar aukštatemperatūrinių superlaidininkų raktai, sužadinami lazerio impulsu. Labai didelės srovės perjungiamos su dujų pramušimo (gas spark gap) arba plazmą injektuojančiais (plasma opening switch) jungikliais.
Yra dar viena grupė UWB šaltinių, kurie elektromagnetiniam impulsui generuoti naudoja įprastinių sprogmenų sprogimo energiją. Egzistuoja įvairios tokių elektromagnetinio impulso šaltinių modifikacijos [4], tačiau pagrindinis tokio šaltinio elementas - rezonansinis kontūras, susidedantis iš ritės, kuria teka srovė, ir kondensatoriaus. Sprogus užtaisui, magnetinis laukas suspaudžiamas (arba išplečiamas), ir atsiradęs magnetinio srauto kitimas indukuoja kontūre elektrinius svyravimus, kurie ir spinduliuojami į aplinką. Tokiu būdu dalis cheminės energijos, sukauptos sprogmenyje, transformuojama į elektromagnetinį spinduliavimą.
Charakteringi dabartiniu metu sukurtų UWB šaltinių parametrai yra pateikti 1 lentelėje. Palyginimui lentelėje taip pat pateiktos ir NEMP charakteristikos.
| 1 lentelė. Dabartiniu metu sukurtų HPM ir UWB šaltinių bei elektromagnetinio impulso, atsiradusio sprogus branduoliniam užtaisui apie 30 km nuo žemės paviršiaus, charakteringi parametrai [6]. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kaip jau buvo minėta, savo laiku projektuotos elektromagnetinio ginklo sistemos buvo nukreiptos prieš skraidančius objektus. Kai kurie šiuolaikiniai kariniai lėktuvai yra nestabilūs. Tokios aerodinaminės savybės parenkamos tam, kad būtų laimėta greičio lėktuvui skrendant viršgarsiniu režimu. Tačiau tam tikrame skridimo greičių ruože pilotas lėktuvo suvaldyti negali, už jį tai atlieka sudėtinga elektronika. Taigi pakanka sugadinti lėktuvo kompiuterį ir jis gali tapti nebevaldomas. Civilinė aviacija irgi plačiai naudoja elektronines sistemas lėktuvo valdymui. Lėktuvui leidžiantis ar kylant, malonios lėktuvų palydovės prašo ne tik prisisegti diržus, bet ir išjungti personalinius kompiuterius, garso grotuvus ir vaizdo kameras. Šių prietaisų skleidžiami elektromagnetiniai impulsai gali sutrikdyti lėktuvo elektroninės aparatūros darbą. Lėktuvas leisdamasis ar kildamas praskrenda netoli nuo skrydį kontroliuojančių radarų, kurių spinduliuojami mikrobangų impulsai irgi gali daryti įtaką jo elektroninei sistemai. Todėl, kaip apsaugoti lėktuvo saugų eksploatavimą užtikrinančias elektronines sistemas nuo elektromagnetinio lauko impulso poveikio, pirmiausia susirūpino lėktuvų konstruktoriai ir gamintojai.
Vieni pirmųjų buvo švedai. Švedijos gynybos ministerija finansavo mikrobangų testavimo įrenginio (MTF - microwave test facility), pavaizduoto 3 pav., įsigijimą. MTF turi 5 fiksuoto dažnio galingus mikrobangų impulsų generatorius: 1,3 GHz (25 MW), 2,86 GHz (20 MW), 5,7 GHz (5 MW), 9,3 GHz (1 MW) ir 15 GHz (0,25 MW). Galingumą į tiriamąjį objektą spinduliuoja ruporinės antenos. Maksimalus elektrinio lauko stiprumas 15 m atstume nuo antenos siekia apie 30 kV/m. Šiuo įrenginiu, kurį eksploatuoja Ericsson Saab Avionics, yra išbandomas didelių objektų elektroninės aparatūros atsparumas stipraus mikrobangos elektrinio lauko poveikiui. Beje, MTF naudojama mikrobangų impulsų atviroje erdvėje registravimo aparatūra yra suprojektuota ir pagaminta Puslaidininkių fizikos instituto Mikrobangų laboratorijoje. MTF yra vienintelis tokio tipo įrenginys Europoje. Bandymus Linčiopinge atlieka ir kitų šalių mokslininkai ir inžinieriai.
  |
| 3 pav. Mikrobangų testavimo įrenginio Linčiopinge (Švedija) vaizdas. Viršuje mikrobangų impulsų generatoriai su antenomis, apačioje lėktuvo testavimo schema, MGS mikrobangų generatoriai, RCV nuotolinio valdymo pultas, PGS elektros energijos generatorius, MRE mikrobangų veidrodis. |
Prieš keletą metų, panaudojant MTF, buvo bandoma apspinduliuoti šiuolaikinį, su elektronine įpurškimo sistema, lengvąjį automobilį. Atliktų tyrimų rezultatai [5] parodė, kad motoras užgesdavo, kai elektrinio lauko stiprumas viršydavo 500 V/m ribą. Kai lauko stiprumas pasiekė apie 20 kV/m, buvo visiškai sugadinta apie 10 motoro darbą kontroliuojančių elektroninių mazgų, sugedo relės, spidometras, motoro apsukų matuoklis, automobilio apsaugos sistema. Eksperimentai atlikti naudojant 5 ms trukmės mikrobangų impulsus. Nustatyta, kad, turint 10 MW galingumo HPM šaltinį, automobilio motorą galima sustabdyti iš 500 m atstumo. Šaltinio galiai P mažėjant, šis nuotolis mažėja kaip P1/2. Įdomiausia tai, kad šiais tyrimais labai susidomėjo švedų kelių policija. Turbūt ir Švedijoje yra nemažai mėgėjų viršijančių leistiną greitį, kurių automobilius norėtų sustabdyti tvarkos keliuose sergėtojai, panaudodami HPM impulsus.
Elektromagnetinis laukas į apspinduliuojamo pastato, kuriame sumontuota elektroninė aparatūra, vidų gali patekti dviem keliais. Skiriamas tiesioginis (front-door) ir netiesioginis (back-door) interjero ryšys su aplinka [1]. Kalbant apie tiesioginį ryšį, turima omenyje tam tikslui sukurti elektromagnetiniam laukui jautrūs elementai, tokie kaip antenos ar specialūs jutikliai, sumontuoti pastato išorėje. Šiuo atveju elektromagnetinė energija sklinda tam tikslui skirtais kabeliais ir patenka į priimamąjį imtuvą ar jutiklį. Netiesioginis ryšys su aplinka - tai visi kiti keliai elektromagnetinei energijai patekti vidun: prasiskverbimas pro sienas, langus, duris, ventiliacijos sistemą, neįžemintus arba blogai įžemintus laidus. Galia P, patenkanti į pastato viduje esančias elektronines grandines, yra susieta su galios tankiu W pastato išorėje tokiu sąryšiu:
kur s yra efektyvusis ryšio skerspjūvis. Tiesioginiam ryšiui s yra tiesiog priimančiosios antenos apertūra. Antenos skerspjūvis yra maksimalus dažnių ruože, kuriam skirta antena, ir mažėja kaip f4 į mažesniųjų ir kaip f2 į didesniųjų dažnių pusę. Todėl, norint sugadinti elektroniką, esančią pastato viduje, tiesiogiai reikia parinkti optimalų dažnį. Be to, rezultatas priklausys ir nuo to, kokiu kampu spinduliavimas pateks į priimančiąją anteną.
Netiesioginio ryšio efektyvusis skerspjūvis yra sudėtinga dažnio funkcija. Tipiška skerspjūvio priklausomybė nuo dažnio yra parodyta 4 pav. Kaip matosi iš paveikslo, s(f) priklausomybėje stebima visa eilė aštrių smailių. Taigi šiek tiek pakeitus elektromagnetinio lauko, kuriuo apspinduliuojamas pastatas, dažnį, galingumas, patenkantis į pastato vidų, gali skirtis tūkstančius kartų. Todėl, neatlikus detalių matavimų, nuspėti s(f) konkrečiam objektui praktiškai neįmanoma. Tam, kad būtų apsaugota aparatūra nuo išorinio poveikio, yra įrengiamos specialios ekranuotos patalpos, kuriose išorinis elektromagnetinis laukas slopinamas šimtus tūkstančių ir net milijoną kartų.
 |
| 4 pav. Tipiška netiesioginio ryšio efektyvaus skerspjūvio priklausomybė nuo dažnio [1]. |
Baigiant šį rašinį apie elektromagnetinį ginklą, tenka atsakyti į sunkiausią klausimą: Ar reali elektromagnetinio ginklo grėsmė?
Tikriausiai galima išskirti dvi grupes žmonių, kurie yra suinteresuoti panaudoti tokį ginklą. Pirma grupė būtų kriminaliniai nusikaltėliai, besistengiantys išvesti iš rikiuotės apsaugos sistemas bei elektroninius užraktus ar sutrikdyti policijos radijo ryšio sistemą. Tam, kad galėtų atlikti tokias užduotis, nusikaltėliai turi turėti pakankamai aukštą kvalifikaciją. Yra duomenų, kad negaunantys algų Rusijos HPM šaltinių specialistai gauna užsakymų iš rusų mafijos [7].
Kita grupė - tai teroristai, kurie kelia žymiai didesnį pavojų. Jų veikla gali būti nukreipta prieš elektroniką, užtikrinančią normalų informacinės technologijos funkcionavimą. Šie žmonės turi pakankamai pinigų ir tam tikrų sveika galva sunkiai suvokiamų motyvų, kad nukreiptų savo atakų smaigalį prieš Vakarų valstybių infrastruktūrą (turbūt pakanka priminti garsaus arabų teroristo, milijardieriaus Omaro ben Ladeno, organizuotus sprogimus prie JAV ambasadų Afrikos valstybėse). Manau, nėra principinių kliūčių nusipirkti kelių šimtų MW HPM generatorių ir sumontuoti jį vilkiko priekaboje, panašiai kaip ir švedų eksploatuojamą MTF. Kvalifikuotų žmonių galima surasti Rusijoje, na gal tik kaina MTF atidarymo proga surengtoje konferencijoje, kurioje šio straipsnio autoriui teko dalyvauti ir perskaityti pranešimą apie HPM impulsų matavimą, buvo pranešta, kad MTF kaina skaičiuojama dešimtimis milijonų dolerių. Tiesa, MTF buvo sukomplektuotas JAV. Rusijoje turbūt kainos mažesnės. Ten galima nupirkti ir mažesnių gabaritų galingų HPM šaltinių. Tomsko didelių srovių elektronikos institute sukurtas HPM generatorius, generuojantis apie 10 MW galios mikrobangų impulsus 35 GHz dažnių ruože, sveriantis tiktai apie 50 kg ir telpantis ant rašomojo stalo.
Negalima atmesti galimybės, kad teroristai gali panaudoti ir UWB ginklą. Kadangi šis ginklas spinduliuoja labai platų elektromagnetinių virpesių spektrą, jo poveikis elektroninei aparatūrai gali būti dar stipresnis.
Nemanau, kad reikia pulti į paniką ir bandyti ekranuoti savo personalinį kompiuterį įkišant į metalinę balėją ar kibirą. Vertingiausias dalykas kompiuteryje - tai informacija ir kiekvienam vartotojui reikia pasirūpinti jos saugumu. Tai galų gale pravers, jeigu jūsų kompiuterio kietas diskas suges dėl kokių nors kitų priežasčių.
Tai, kad kriminaliniai nusikaltėliai gali panaudoti elektromagnetinį spinduliavimą prieš apsaugos sistemas, turėtų įvertinti tokių sistemų gamintojai ir projektuotojai. Savaime suprantama, kad papildomas apsaugos sistemos jutiklių bei elektroninės aparatūros ekranavimas ar saugiklių, apsaugančių nuo HPM ar UWB spinduliavimo, montavimas didina sistemos kainą. Bet klientas turi turėti pasirinkimo galimybę.
Apsauga nuo elektromagnetinio spinduliavimo - vienintelis kelias, garantuojantis saugų elektroninės aparatūros funkcionavimą svarbiose valstybės ūkio šakose. Todėl bankai, elektros energijos tiekėjai ir gamintojai, ryšio operatoriai, organizacijos, eksploatuojančios dujotiekius ir naftotiekius, turėtų bent jau apsvarstyti galimybę, kaip apsaugoti svarbiausią elektroninę aparatūrą nuo stipraus elektromagnetinio lauko poveikio. Nerealu galvoti, kad sudėtingas sistemas galima visiškai apsaugoti. Tačiau manau, kad įmonių ir organizacijų vadovai, atsakingi už normalų informacinių technologijų funkcionavimą, turėtų vadovautis sena lietuviška patarle: "Atsarga gėdos nedaro".
Literatūra:
1. J. Benford, J. Swegle, "High power microwaves", Artech House, Boston-London, 1992.
2. M. W. Vick, K.-G. Löwstrand, "Swedish Microwave Hardening project", Microwave Test Facility opening presentation and symposium, January 20-21, 1993, Linköping, Sweden.
3. V. Loborev, "Up to date state of the NEMP problems and topical research directions", Electromagnetic environment and consequences, Proceedings of the EUROEM94, Bordeaux, France, May 30-June 3, 1994, part 1, p. 15-21.
4. A. B. Prishchepenko, V. V. Kiseljov, and I. S. Kudimov, "Radio frequency weapon at the future battlefield", Electromagnetic environment and consequences, Proceedings of the EUROEM94, Bordeaux, France, May 30-June 3, 1994, part 1, p. 266-271.
5. M. Bäckström, "HPM Testing of a Car a Representative Example of the Susceptibility of Civil Systems", Proceedings of 13th International Zurich Symposium and Technical Exhibition on Electromagnetic Compatibility, February 16-18, 1999, p. 189-190.
6. M. Ianoz, H. Wipf, "Modeling and simulation methods to assess EM terrorism effects", Proceedings of 13th International Zurich Symposium and Technical Exhibition on Electromagnetic Compatibility, February 16-18, 1999, p. 191-194.
7. R. L. Gardner, M. W. Wick, D. C. Stoudt, "International electromagnetic interference" in Review of radio science 1996-1999, ed. W. R. Stone, Oxford University Press, 1999, p, 349-361.
El. p.: info@elektronika.lt