1. Akcinės bendrovės "Lietuvos telekomas" ir Kauno technologijos universiteto bendradarbiavimo sutartis
Akcinė bendrovė "Lietuvos telekomas" ir Kauno technologijos universitetas jau keletą dešimtmečių bendradarbiauja ruošiant telekomunikacijų inžinierius. Naujai 1998 m. pasirašytoje organizacijų bendradarbiavimo sutartyje kiekviena šalių prisiėmė labai konkrečius įsipareigojimus, numatančius pagerinti specialistų rengimą. Bendrovė įsipareigojo įrengti naujų telekomunikacijų technologijų laboratoriją ir remdamasi sutartimi leisti Universitetui ja naudotis rengiant telekomunikacijų bakalaurus, diplomuotus inžinierius, magistrus, o Universitetas užtikrinti gerą specialistų parengimą. Bendrovė taip pat paskyrė studentams keturias vardines stipendijas. Šių metų sausio 25 d. įvyko oficialus šios laboratorijos atidarymas.
2. Naujų telekomunikacijų technologijų laboratorijos patalpos ir įranga
Akcinės bendrovės "Lietuvos telekomas" laboratorija įkurta puikiai suremontuotose patalpose. Joje yra naujausia įranga. Visose patalpose įrengta gera ventiliacija, o kai kuriose yra ir kondicionieriai. Laboratorijų įranga sujungta su vietiniu tinklu, todėl galima tyrinėti informacijos perdavimo procesus naudojant ISDN, X.25, IP, Ethernet, Frame Relay ir ATM technologijas bei visą kompiuterių galimybių gamą. Laboratorijoje yra galingas "Interneto" serveris, galintis talpinti iki 72 gigabaitų informacijos. Jis yra sujungtas su Universiteto tinklu Litnet. Šis jungimas atliktas per 100 Mb/s Ethernet sąsają, o artimiausiu metu jis bus įjungtas per ATM UNI 155 Mb/s sąsają. Laboratorijos serveryje talpinama mokymo bei skirta papildomam studijavimui medžiaga. Dieninio ar neakivaizdinio skyriaus studentai bet kuriuo metu "Interneto" tinkle gali rasti studijoms reikalingą informaciją. Neturintys nuotolinio priėjimo prie serveryje esančios informacijos, gali naudotis keturiomis darbo stotimis pačioje klasėje.
Visoms darbo stotims ir papildomai įrangai valdyti yra skirta administracinė darbo vieta. Jos pagalba atskiroms darbo stotims įvedami arba nuimami įvairūs apribojimai, kad studentai galėtų vykdyti tik dėstytojų nurodymus ir negalėtų trukdyti laboratorinės įrangos funkcionavimui.
Keturios darbo stotys gali tarnauti įvairiems tikslams. Dvi darbo stotys ttl-3 ir ttl-4 per modemus Zyxel Comet 33/56 gali vykdyti duomenų perdavimą analoginiais kanalais, o per ATM plokštes Fore Runner 200 duomenų perdavimą per STM-1 ATM UNI sąsają. Tol, kol laboratorijoje nėra ATM komutatoriaus, šios darbo stotys yra įjungtos į Universiteto ATM tinklą. Kitos dvi darbo stotys ttl-1 ir ttl-2 turi universalios paskirties "Eicon" S91 S/T plokštes, kurios leidžia jungtis į telekomunikacijų tinklą ISDN BRI, X.25, V.24, V.35 (Frame Relay ir/arba HDLC) protokolais.
"Cisco" maršrutizatoriai 2610 ir 2611 gali dirbti ir kaip Frame Relay komutatoriai, IP maršrutizatoriai ir ITU-T H.323 rekomendaciją atitinkantys balso maršrutizatoriai ir leidžia tyrinėti aukščiau paminėtus protokolus. Perduodant balsą IP protokolu, arba Frame Relay, balsui suspausti ir paketizuoti numatoma naudoti G.729 CS-ACELP algoritmą.
Dėstytojo darbo stotyje, o taip pat ir kitose darbo stotyse rengiama mokymo metodinė medžiaga, kuri vėliau perkeliama į "Interneto" serverį.
Laboratorijoje jau yra sukomplektuota visa projekcinė įranga kompiuterių ir popieriuje atvaizduotos informacijos projektavimui į ekraną. Šios įrangos panaudojimas tiek teorinių, tiek praktinių užsiėmimų metu palengvina lektoriaus darbą ir pagerina studentų žinių įsisavinimą, nes visi aiškinami dalykai gali būti pavaizduoti pasitelkus animacijas.
3. Universitetinės studijų programos ir formos
Universitetinės studijų programos yra sudaromos iš mokymo modulių. Kiekvieną modulį aprašo mokymo programa ir mokymosi laikas, išreikštas valandomis. Valandos yra suskirstytos į auditorines, laboratorines, pratybų ir savarankiško darbo. Šių valandų santykiai gali būti labai įvairūs. Kiekviena disciplina dažniausiai turi ne mažiau kaip 160 val. arba 4 kreditus (1 kreditas 40 val.). Per mokslo metus studentai turi atsiskaityti už 40 kreditų (1600 val.).
Universitete yra dieninis ir neakivaizdinis mokymosi būdai. Dabartinėmis sąlygomis studentai, besimokantys neakivaizdiniu būdu, pačias naujausias žinias įgyja tik sesijų metu. Laboratorijos serveris galėtų būti priemone, padedančia studentams orientuotis informacijos gausoje.
Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas ruošia telekomunikacijų bakalaurus, diplomuotus inžinierius, magistrus ir mokslų daktarus. Bakalauro studijos trunka 4 metus. Po šių studijų konkurso tvarka studentai gali rinktis diplomuoto inžinieriaus (1 metai) arba magistro (2 metai) tolimesnių studijų programas. Diplomuoto inžinieriaus studijos baigiasi diplominio projekto gynimu, o magistro studijos magistro tezių gynimu. Baigę šias studijas absolventai gali toliau studijuoti doktorantūroje.
Įkurtos laboratorijos bazėje Universitetas turi galimybę akcinei bendrovei "Lietuvos telekomas" teikti papildomas individualių mokymo programų sudarymo ir mokymo paslaugas. Šios individualios programos galėtų apimti gilesnes teorines ir praktines studijas pasirinktos technologijos plotmėje.
4. Telekomunikacijų technologijų laboratorijos panaudojimas mokymo procese
Telekomunikacijų disciplinos dėstomos telekomunikacijų, informatikos, vadybos ir kitų fakultetų studentams, kurių yra daugiau nei 300. Kadangi laboratorijos įranga yra sudėtinga ir palyginti brangi, tai vienoje darbo vietoje yra sukaupta kelių telekomunikacijų technologijų įranga. Studentai individualias teorines užduotis atlieka Universiteto kompiuterių klasėse. Telekomunikacijų technologijų laboratorijoje atliekami parodomieji laboratoriniai darbai. Akcentuojamos individualios teorinės užduotys, kurias suformuluoja ir joms vadovauja Universiteto darbuotojai. Užduočių atlikimui laboratorijos serveryje yra sukaupta daug įvairiausios informacijos. Ši elektroninė biblioteka nuolat papildoma internetine informacija, pačių studentų sukaupta informacija ir kitais būdais įsigyta informacija. Teorinių tyrimų rezultatus studentai gali patikrinti veikiančioje aparatūroje vadovaujant inžinieriuiprogramuotojui.
Laboratorijos įkūrimo metu studentai buvo pakviesti laisvanoriškai papildomai tobulintis telekomunikacijų technologijų srityje: signalizacijos sistemos DSS1 ir DSS2, FR ir ATM fizinis lygmuo, SDH tinklai, FR ir ATM tinklai ir jų sąsajos vartotojastinklas ir mazgastinklas, telekomunikacijų marketingas. Jiems sudaromos galimybės naudotis ATM ir FR forumų dokumentais, ITU rekomendacijomis ir kitais norminiais dokumentais, kurie yra sukaupti laboratorijoje. Tokius teorinius tyrimus jau atlieka apie 10 procentų telekomunikacijų ir informatikos fakultetų ketvirto kurso studentų ir magistrantų. Studentams, atlikusiems telekomunikacijų technologijų konkrečios srities teorinę analizę, suteikiama galimybė patiems atlikti ir praktinius darbus su veikiančia įranga. Šie teoriniai darbai su praktiniais elementais apipavidalinami kaip individualios telekomunikacijų studijos. Paruošti baigiamieji darbai ginami komisijoje, ir apgynusiems išduodami specialūs sertifikatai.
Telekomunikacijų technologijų laboratorijos bazėje yra galimybė anksčiau baigusiems absolventams ir giminingų specialybių inžinieriams stažuotis jau minėtose telekomunikacijų technologijų srityse. Kiekvienam stažuotojui numatoma sudaryti individualų mokymosi planą, kuris derinamas su darboviete.
5. Kvalifikacijos kėlimo kursai
Kvalifikacijos kėlimo kursų vedimui prie Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto yra įkurtas Telekomunikacijų technologijų konsultacinis centras, kuriam vadovauja Telekomunikacijų katedros vedėjas. Šio centro rengiamų kursų tematika apima daugelį telekomunikacijų sričių. Kursų vedimui yra kviečiami dėstytojai ir iš kitų Universiteto padalinių bei kitų universitetų. Kursų organizatoriai, remdamiesi ilgalaike patirtimi, yra sudarę tipines programas, apimančias temų grupes. Tačiau į tipines programas gali būti įtrauktos ir kitos klausytojus dominančios temos. Kursų metu vyksta paskaitos, teoriniai pratimai bei praktiniai darbai. Kursuose stengiamasi ne tik išdėstyti parengtą medžiagą, bet ir tam tikrą valandų skaičių dirbti individualiai su kiekvienu kursų dalyviu. Klausytojams, kurie kursus lankė ilgiau kaip vieną savaitę, yra išduodamos individualios užduotys, kurių visuma sudaro baigiamąjį darbą. Kursų užsakovų pageidavimu klausytojai baigiamąjį darbą gali gintis komisijoje. Galima pasitenkinti tik atsakymais į pateiktus klausimus.
Dėstoma medžiaga yra suskirstyta į lygmenis, norint pagerinti mokymo efektyvumą. Kiekviena tema gali būti įsisavinama palaipsniui pradedant nuo pirmojo lygmens.
1 lygmenyje dėstoma medžiaga, skirta tiems klausytojams, kurie nėra susipažinę su šiuolaikinių telekomunikacijų pagrindais, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą. Jie yra supažindinami su telekomunikacijų pagrindais ir įvairių technologijų taikymo galimybėmis. Dėstoma medžiaga naudinga marketingo, vadybos ir administravimo srities darbuotojams.
2 lygmenyje dėstoma medžiaga, skirta elektrotechnikos, automatikos, informatikos specialybių aukštąjį mokslą baigusiems specialistams, turintiems žinių apie elektros įrenginių, informacinių sistemų tinklus arba jų sudėtines dalis. Klausytojai yra supažindinami su telekomunikacijų įrangos darbo principais.
3 lygmenyje dėstoma medžiaga, skirta informatikos ir telekomunikacijų specialistams, turintiems darbo telekomunikacijų srityje patirtį ir norintiems gilintis į konkrečius ryšio protokolus.
Kursai vedami grupei klausytojų. Klausytojų skaičius grupėje priklauso nuo kursų formos. Jei kursai yra praktiniai, tai grupės yra iki 6 žmonių. Pažintinioinformacinio pobūdžio kursuose klausytojų gali būti iki 15. Sėkmingai kursus baigusiesiems išduodami tam tikros formos sertifikatai. Likus vienai savaitei iki kursų baigimo, sertifikatą išduoda Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas. Stažuotojams baigimo pažymėjimus išduoda Kauno technologijos universitetas.
6. Žinios apie naujausias telekomunikacijų technologijas gamybininkams
Spartus telekomunikacijų technologijų vystymas verčia kiekvieną specialistą kelti savo kvalifikaciją, nes anksčiau įgyta kvalifikacija prarandama per 3-5 metus. Universiteto patalpose įkurta laboratorija turėtų tapti tuo intelektualiosios produkcijos centru, kuriame daugelis galėtų rasti atsakymus į iškylančius klausimus. Kuriant tokį centrą, reikėtų įvertinti universitete esantį telekomunikacijų ir giminingų sričių intelektualinį potencialą, kurį sudaro keli šimtai baigiamų rengti bakalaurų ir magistrų, kuriems vien pagal studijų programas būtina atlikti įvairiausius projektus, lyginamąsias analizes ir vystymosi tendencijų prognozes. Derinant Universiteto ir verslininkų interesus, gali būti atlikta daug įdomių tyrimų, kurių rezultatai būtų vertingi abiem pusėms: Universitetui vykdant mokymo programas, verslininkams formuojant ateities verslo įvaizdį. Informacija apie atliktus darbus galėtų būti talpinama Telekomunikacijų technologijų konsultacinio centro serveryje: http://telcentras.ttl.ktu.lt.
Priedas: Telekomunikacijų technologijų laboratorijos įrangos sujungimų struktūra.
A. Ethernet tinklo struktūra kompiuterių klasėje.
B. Įrangos sujungimo struktūra ryšiui per analoginius ir skaitmeninius telefono kanalus tirti.
C. Jungimų struktūra ryšiui X.25 protokolu demonstruoti.
D. Jungimų struktūra ryšiui Frame Relay protokolui demonstruoti.
E. ATM tinklo prieigų struktūra ATM protokolų demonstravimui.
El. p.: rtn@opel2.pfi.lt