Negyvoji jūra - Izraelio ir Jordanijos pasienyje esantis labai druskingas vandens telkinys, vis labiau senka. Dėl didėjančio vandens suvartojimo, kalio druskų gamybos ir aplinkinių rajonų vystymo jūra jau neteko apie trečdalio savo ploto.

   Ekologai neturi vieningos nuomonės dėl to, kaip taikos Artimuosiuose Rytuose procesas paveiks Negyvosios jūros - žemiausio natūralaus Žemės rutulio taško (450 m žemiau jūros lygio) - būklę. Vieni tikisi, jog buvę priešai: žydai ir arabai, dabar galės kartu rūpintis unikalia ekosistema, o kiti baiminasi, kad įtampai sumažėjus išsiplėtojęs turizmas tik paspartins žalingus procesus.

   Vien 1998 m. prie Negyvosios jūros atvyko 530 000 turistų - dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Turistus čia traukia ne vien nepakartojamas kraštovaizdis, bet ir gydančios jūros vandens savybės. Negyvosios jūros vandenyje yra maždaug dešimt kartų daugiau druskų nei normaliame jūros vandenyje, todėl čia gali išgyventi tik reta bakterija.

   Vienintelė į jūrą įtekanti upė yra Jordanas, bet jo vanduo yra taip intensyviai naudojamas Sirijoje, Izraelyje ir Jordanijoje, kad Negyvąją jūrą beveik nepasiekia. Jūros sekimas dar paspartėjo dėl pastaraisiais metais vyravusios sausros. Jei visa tai nesikeis, ekspertai mano, kad vandens lygis joje ateityje gali nukristi net šimtu metrų.

   Praeityje jau buvo siūlytas ne vienas šios ekologinės problemos sprendimo būdas. Kasti kanalą iki Viduržemio ar Raudonosios jūros būtų labai brangu, be to kanalas pažeistų kitų regionų gamtinę aplinką. Nelabai sekasi riboti ir Jordano vandens sunaudojimą. Bet koks panašus bandymas išsyk sukelia įtampą kaimyninių šalių santykiuose. Šiame pasaulio regione paprasčiausiai yra per mažai vandens.