Yra šalis, kurioje milžiniškų "komunizmo statybų" era dar nepraėjo. Kinija planuoja didelį vandens ūkio projektą. Turėtų būti pastatyti bendro 2700 km ilgio kanalai ir tuneliai, iki 300 m aukščio užtvankos ir 30 galingų perpompavimo stočių. Iš vandeningosios Janzės upės į šiaurę kasmet būtų transportuojama tiek vandens, kiek tokia šalis kaip Švedija sunaudoja per 50 metų.

   Vandens ištekliai Kinijoje yra pasiskirstę labai netolygiai. Pietuose jo yra daug, o šalies šiaurėje trūksta didesnę metų dalį. Be to ir pietuose, ir šiaurėje vasaros mėnesiais dažnos stiprios liūtys, dažnai iššaukiančios katastrofiškus potvynius. Šiaurės Kinijoje, kur gyvena apie pusė šalies gyventojų ir yra sukoncentruota sunkioji pramonė, vienam žmogui per metus tetenka 300 kubinių metrų vandens. Ekspertų nuomone minimali metinė vienam žmogui tenkanti vandens norma turėtų siekti 1800 m3. Kinijos pietuose, kur teka didžioji Janzės upė, vandens ištekliai yra maždaug dešimtį kartų didesni nei šiaurėje - apie 3000 m3 žmogui per metus. Šiaurėje didelių upių nėra, todėl daugiausiai naudojami gruntiniai vandenys. Jie kasmet vis labiau senka ir, pavyzdžiui, Pekino centre gruntinio vandens lygis yra net 60 m žemesnis negu priemiesčiuose.

   Šiauriau Janzės į rytus teka kita didelė Kinijos upė - Chuanchė (Geltonoji upė). Tačiau šios upės vandenyje labai daug, vidutiniškai 35 kg kubiniame vandens metre, nuosėdų. Dėl iškertamų miškų ir intensyvėjančio žemės ūkio Geltonosios upės užterštumas komunistų valdymo metais išaugo 25 procentais. Kasmet šios upės dugnas pakyla po 12 cm, o nemažai tankiai apgyventų rajonų jos žemupyje jau atsidūrė žemiau upės lygio.

   Janzės upe kasmet nuteka žemyn apie 1000 mlrd. kubinių metrų vandens, todėl planuojami pakreipti į šiaurę 60 mlrd. m3 jos tėkmės neturėtų labai daug pakeisti. Turėtų būti įrengtos trys atskiros kanalų ir tunelių sistemos šakos. Jos turėtų kirsti Geltonosios upės vagą 7 km ilgio tuneliais. Iš viso prireiks 30 galingų siurblinių, sunaudojančių 1000 MW elektros energijos, tiek kiek jos duoda vidutinis branduolinis reaktorius. Viso projekto kaina viršys 150 mlrd. juanių (maždaug pusė tiek litų).

   Užsienio specialistai skeptiškai vertina šiuos milžiniškus kinų užmojus. Jie tvirtina, kad visur, kur iki šiol būdavo pradėti drėkinti sausringi rajonai, gruntas labai greitai uždruskėdavo. Be to su vandeniu į Kinijos šiaurę gali paplisti daug šiame regione iki šiol retų ligų. Specialistai mano, kad parasčiau būtų išmokti efektyviau naudoti turimus vandens išteklius.