Kaip Eratostenas išmatavo žemės perimetrą.

   Kad Žemė yra apskrita žinojo jau senovės graikai. Apie 200 m. pr. Kr. Eratostenas netgi sugebėjo apskaičiuoti Žemės rutulio perimetrą. Šis bibliotekininkas iš Aleksandrijos kartą išgirdo, jog tiesiai į pietus, Sienos mieste, esančiame prie pirmųjų Nilo upės slenksčių (dabar ta vieta yra vadinama Asuanu), yra labai gilus šulinys. Jei pažvelgsi į šį šulinį patį vidurvasario dienos vidurdienį, tai tiesiai už savo galvos pamatysi vandenyje atsispindėjusį saulės diską. Tai reiškė, kad tuo momentu Saulė buvo tiksliai zenite. Eratostenui šovė į galvą, kad panaudojęs šį faktą jis galės suskaičiuoti Žemės rutulio dydį netgi neiškeliavęs iš gimtosios Aleksandrijos.

   Padedamas šešėlio, kurį metė didelis obeliskas, jis surado, kokiu kampu vidurvasario dienos vidurdienį krinta saulės spinduliai Aleksandrijoje. Kampas pasirodė beesąs lygus 7o 12", apytikriai vienai penkiasdešimtajai apskritimo daliai. Po to jis patraukė pas seną karavanų vedlį ir iš jo sužinojo, kad kelionėje iš Aleksandrijos į Sieną karavanas užtrunka 50 dienų, kasdien kupranugariams nužingsniuojant po 100 stadijų.

   Dabar jis jau turėjo viską, ko reikėjo skaičiuojant Žemės perimetrą: 50x100x50=250 000 stadijų, kas atitiktų apie 46 000 km. Puikus rezultatas, vos 10 proc. per didelis.


Mokslo įdomybės