Heidė Schultz, jauna doktorantė iš Bremeno (Vokietija) atrado didžiausią pasaulyje vienaląstį gyvūną. Tai anaerobinė ("kvėpuojanti" ne deguonimi, o kitu oksidantu) sieros bakterija, aptikta jūros dugno nuosėdose rusų mokslinio laivo "Piotras Kolcovas" ekpedicijos prie Namibijos krantų metu. Balandžio 16 d. žurnalo "Science" numeryje ši žinia yra išskirta kaip pati svarbiausia.

   Tai, kad iki tol neregėti sutvėrimai yra sieros bakterijos, Heidė Schultz įtarė iškart, pamačiusi jų viduje nedidelius sieros rutuliukus. Bet, lyginant su kitomis bakterijomis, jos buvo milžiniškos - iki trečdalio milimetro skersmens (maždaug tokios pat, kaip taškas šio sakinio pabaigoje).

   Maistas į bakteriją patenka difuzijos būdu. Jeigu vienaląstis gyvis pasidaro perdaug didelis, maisto medžiagos gali paprasčiausiai nebepasiekti jo vidaus. Todėl Heidei ir jos vadovui prireikė nemažai laiko, kol kolegos mokslininkai patikėjo, jog naujasis radinys tikrai yra bakterijos, o ne kiaušinėliai ar dumbliai.

   Lyginant su įprastinėmis bakterijomis Thiomargarita namibiensis - "Namibijos sieros perlas", atrodo kaip banginis greta peliukų. Mokslininkus sudomino ne tik jų dydis, bet ir jų medžiagų apykaitos ypatybės. Šiems gyviams yra būtinos dvi medžiagos, kurios gamtoje yra atskirtos viena nuo kitos. Thiomargarita maitinasi nuodinguoju sieros vandeniliu, kurį suvirškina pasitelkusi nitratus. Sieros vandenilis susidaro yrant dugne nusėdusiems žuvusiems dumbliams ir žuvims, o nitratai yra ištirpę jūros vandenyje. Nuosėdose gyvenančios bakterijos mėnesių mėnesiais nepasiekia vandens, o tuo pačiu ir nitratų. Todėl jos turi sukaupti savyje dideles nitratų atsargas didžiulėje ertmėje, kuri daugiausiai ir sąlygojo milžinišką gyvūnų dydį. Tas atsargas Thiomargarita papildo tuomet, kai audra sujudina jūros dugną ir ji patenka į vandenį.

   Sieros bakterijos aptinkamos įvairiose ekologinėse sistemose, jų yra ir Baltijos jūroje. Mokslininkai jas laiko savotiškais filtrais, išvalančiais jūros vandenį nuo nuodingo sieros vandenilio.