Ar astronautai gali rasti Marse pakankamai daug vandens? Taip, jeigu gręžinį pasidarys netoli šiaurinio ašigalio.

   Kas yra giliai po Marso paviršiumi? Gal ten slypi dulkių paslėpti vandens telkiniai? Arba nuosėdų sluoksniai bylojantys apie Raudonosios planetos ankstyvą jaunystę? Iki šiol į tuos klausimus atsakymo nebuvo. Viena vertus, dar anksti svajoti apie gilių geologinių gręžinių Marse gręžimą. Antra, iš orbitos nelengva nuspėti, kas dedasi po planetos paviršiumi. Ir trečia, nežiūrint nuošliaužų ir kraterių aplinkos analizės, žinios apie Marso sandarą iki šiol buvo apribotos kelių metrų nuo paviršiaus gyliu. Bet šiandien žinome jau šiek tiek daugiau. Žurnale "Science" paskelbti tyrimai duoda informacijos apie giliai po paviršiumi esančius sluoksnius. Tie tyrimai buvo atlikti pasitelkus apie planetą besisukančiame europiečių kosminiame zonde "Mars Express" išskleistą 40 m skersmens radaro MARSIS anteną.

   Nors Marso atmosferoje galima rasti šiek tiek vandens garų, o ašigalius dengia ledas sumišęs su sušalusiu anglies dvideginiu, planetos paviršiuje skysto vandens nėra. Bet robotų atsiųsti duomenys ir naujausieji Marso uolienų stebėjimai liudija, kad prieš kokius 4 mlrd. metų, jame buvo gausu vandens. Kas jam nutiko po to? Dalis tikriausiai išgaravo į kosmosą, bet mokslininkai seniai spėjo, kad daug vandens Marse liko sušalusiuose į ledą požeminiuose rezervuaruose.

   Savo darbą MARSIS pradėjo nuo šiaurinės poliarinės kepurės apylinkių. Iškart pavyko pataikyti į dešimtuką. Radaro spinduliuojamos radijo bangos įsiskverbė į kelių kilometrų gylį. Tos bangos, kurios sugrįžo į radarą, atnešė su savimi itin svarbios informacijos. Pasirodė, kad Marso ašigalyje yra daugiau nei kilometro storio gryno ledo sluoksnis. Taigi bent dalis dingusio vandens iki šiol yra Marse. Galbūt ją galima bus panaudoti pilotuojamuose skrydžiuose ateityje.

Valles Marineris

   Kitas radaro taikinys buvo šiauriniame pusrutulyje esanti Chryse Planitia sritis. Įtariama, jog ši didelė žemuma kadaise susiformavo dėl milžiniškų potvynių, plūstančių iš šalia esančio Valles Marineris regiono. Ar Cryse Planitia neišliko bent dalies čia buvusio vandens? Dviejų kilometrų gylyje po žemumos paviršiumi MARSIS išzondavo apie 250 km skersmens kraterį - tikriausiai likusį po kometos ar meteorito smūgio. Atspindėtos radaro bangos liudija, kad kraterio dugną dengiančiame grunte yra gausu vandens.

   Mokslininkai viliasi, kad ateityje MARSIS bus naudingas ieškant būtent tokių palaidotų kraterių. Jų dydžių ir padėties analizė papasakos mums apie ankstyvuosius Saulės sistemos atsiradimo etapus, kai ką tik atsiradusios planetos buvo bombarduojamos planetoidų. Be to gyvybės paieškų Marse entuziastai tikisi, kad mokslininkams pavyks rasti ne tik ledą, bet ir skystą vandenį, kuriame galėjo išlikti primityviausios gyvybės formos. Iki šiol tokių požeminių ežerų aptikti dar nepavyko, betgi niekas negali tvirtai pasakyti, kad jų ten nėra. Giliai po Marso paviršiumi glūdinčių sluoksnių tyrimai dar tik prasidėjo - visi paskelbti rezultatai buvo gauti vos po kelių radaro MARSIS darbo savaičių. Netikėtumai mūsų dar laukia.