Kodėl vienose pasaulio vietose inovacijos yra dažnesnės ir ekonomikos augimas intensyvesnis nei kitose? Atrodytų, kas globalizacijos procesai kuo toliau, tuo labiau išlygina visų galimybes siekti didesnės pažangos, bet realybėje ekonomikos augimas ir inovacijos yra pasaulyje pasiskirstę netolygiau nei kada nors iki šiol. Richardas Florida, George Mason universiteto Virdžinijos valstijoje profesorius nustatė, kad dauguma paskelbtų patentų buvo sukurta vos keliose dešimtyse Žemės rutulio regionų, tokių kaip Tokijas, San Franciskas, Berlynas, Paryžius, Niujorkas ar Taipėjus.

   Netgi tokie sparčiai besivystantys centrai kaip Bangaloras Indijoje ar Šanchajus Kinijoje vis dar santykinai mažai prisideda prie technologinės pažangos vystymosi. 2003 m. vien Kalifornijos universitete buvo sukurta daugiau patentų nei Indijoje ar Kinijoje, o IBM gavo penkis kartus daugiau patentų, nei abi šios šalys kartu paėmus. Nors Azijos miestuose ir sparčiausiai plinta komercinės inovacijos, mokslo naujovės daugiausia gimsta Europos ir Šiaurės Amerikos miestuose.

   JAV sėkmę didele dalimi nulėmė šios šalies sugebėjimas prisitraukti pas save kūrybingas asmenybes. Per visą XX a. JAV universitetai priglausdavo garsius mokslininkus, tokius kaip Albertas Einšteinas ar Enriko Fermis, bėgusius iš Europos nuo fašizmo ir tolerancijos stokos. Kūrybingų asmenybių pritekėjimas labai sustiprėjo devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, kas labai pagyvino Amerikos aukštųjų technologijų pramonės vystymąsi.

   Talentai migruoja ne tik iš vienos šalies į kitą. Geriau įsižiūrėjus, jie linkę kauptis tam tikrose bendruomenėse, regionuose ir miestuose. Taip buvo per visą žmonijos istoriją: pradedant nuo Atėnų ir baigiant Niujorku miestai būdavo išradimų virtuvėmis. Tam padėjo pati svarbiausioji socialinė ir ekonominė varomoji jėga - talentingiems žmonėms susibūrus į vieną vietą, kiekvieno jų kūrybingumas daug kartų padidėja, o bendras rezultatas pranoksta paprastą atskirų individų indėlių sumą.

   Mokslininkai pabandė sumodeliuoti šį reiškinį. Modelis buvo grindžiamas dviem paprastais principais: pirma, kad kūrybingi žmonės buriasi sudarydami grupes, vėliau virstančias verslo kompanijomis ar kitokiomis organizacijomis, ir antra, tuomet šios organizacijos ieškosi vietos, kur galėtų įsikurti. Taip sumodeliuotas pasaulis kaip du vandens lašai panėšėjo į realųjį. Kūrybingi žmonės ir jų sukurtos firmos susitelkė atskiruose miestuose.

   Tai tik iškėlė kitą klausimą: kodėl vieni miestai, tokie kaip San Franciskas ar Bostonas, tapo pastoviais kūrybingumo ir inovacijų centrais, o kiti ne? Senuosiuose ekonomikos modeliuose talentai yra prilyginami žaliavoms, kurių telkiniai yra vienoje ar kitoje vietoje. Tačiau talentai yra patys mobiliausi iš visų žmonijos resursų ir tas mobilumas kasdien didėja.

   Taigi, kaip atsiranda kūrybingumo centrai? Svarbiausias faktorius čia yra vieno ar keleto pasaulinės klasės universitetų buvimas. Daug kad yra pastebėjęs įtaką, kurią MIT turėjo Bostono miestui ar Stanfordo universitetas - Silicio slėnio atsiradimui. Tačiau universitetai skatins pažangą tiktai tada, kai jie yra apsupti didesnės inovacijoms imlios pramonės įmonių sankaupos, inovacijas remiančių institucijų bei aktyvios darbo rinkos. Svarbiausias dalykas yra regiono atvirumas talentams, sugebėjimas sužadinti kūrybingumą įvairiausiuose visuomenės sluoksniuose. Prof. Floridos tyrimai parodė, kad regiono sugebėjimas prisitraukti mokslo ar technologijų klasterius koreliuoja su jo atvirumu imigrantams, rasinės ar etninės segregacijos nebuvimu bei entuziastišku požiūriu į meną ir menininkus.

   Neseniai atlikta Gallup apklausa parodė, kad visoms rasinėms ir socialinėms grupėms priklausantys žmonės labiau vertina miestus, kuriuose klesti atvirumas ir tolerancija. Greta darbo galimybių ir atlyginimų, gyventojai taip pat nori kad jų miestas pasižymėtų tokiais mažiau apčiuopiamais bruožais kaip estetiniu grožiu, prisirišimu vietai ir naujomis idėjomis.