Katastrofiški karščiai, gaisrai, žemės ūkio ir turizmo pramonės sunykimas, išnykę miškai, geriamo vandens trūkumas, - štai kuo Viduržemio jūros šalių gyventojus gąsdina straipsnio naujausiame mokslinio žurnalo "Science" numeryje autoriai. Jei klimatologų prognozės apie ženklų ir greitą planetos temperatūros augimą pasiteisins, tai, jų nuomone, mūsų žemyno pietūs palengva virs nesvetinga pusdykume.

   "Sausros kartosis kasmet, o gaisrai ir vandens tiekimo pertrūkiai taps kasdienybe", sako Klimato tyrimų instituto Potsdame darbuotoja Dagmar Schroeter, vadovavusi kelioms dešimtims mokslininkų iš 14 šalių, dalyvavusių tyrimuose. Nuo pakitusio klimato visų pirma nukentės žemės ūkis bei masinis turizmas, kuris yra labai svarbi visų Viduržemio jūros pakrančių šalių ūkio šaka (kas čia atostogaus, jei negailestingai kepina karštis, o vanduo vos varva iš krano.

   Labai pasikeis ir žemyno augmenija. Dalis augalų, kuriems reikia nemažai vandens, bandys persikelti šiauriau, bet ten jiems gali nebūti vietos, nes dauguma šiaurinių kraštų yra intensyviai naudojami. Grėsmė iškils, pavyzdžiui, kamštiniam ąžuolui, iš kurio auginimo išsilaiko nemažai Iberijos pusiasalio gyventojų, o taip pat aštrialapiui ąžuolui, Kalabrijos pušiai bei pajūrio pušiai, augančiai nuo Portugalijos iki Italijos. Jei šie ir daug kitų augalų išnyks, Viduržemio jūros pakrančių kraštovaizdis neatpažįstamai pasikeis, sako Dagmar Schroeter.

   Jos grupė prognozavo Europos gamtos pokyčius naudodama kompiuterinius modelius. Modeliai buvo net keturi -šitaip buvo stengiamasi sumažinti modeliavimo paklaidą. Remtasi dviem svarbiausiom prielaidomis. Visų pirma, buvo laikoma, kad iki 2080 m. oro temperatūra Europos žemyne pakils 2-4 laipsniais, o, antra, kad šiaurinėje žemyno dalyje kritulių kiekis padidės, o pietinėje sumažės. Klimato specialistai mano, kad toks scenarijus yra labiausiai tikėtinas.

   Tiksliai pasakyti, kaip į tokius pokyčius atsilieps Europos gamta, nėra įmanoma, nes nežinia, kaip elgsis žmonės - ar atkreips dėmesį į mokslininkų įspėjimus ir sumažins šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą, ar tuos perspėjimus ignoruos. Pastaruoju atveju temperatūra Europoje per porą dešimtmečių gali išaugti net 5-7 laipsniais, nors šis "juodasis" scenarijus yra laikomas mažai tikėtinu.

   Bet ir nuosaikus atšilimas, kurio reikia tikėtis, labai pakeis Europos klimatą ir jos kraštovaizdį. Žemynas pasidalins į dvi sritis - šiaurė laimės, pietūs praloš. Jei pietinėje Europos dalyje miškai teišliks tik retuose kalnuotuose regionuose, į šiaurę nuo Alpių jie suvešės. Vegetaciją stimuliuos aukštesnė temperatūra ir padažnėję lietūs. Jeigu medienos paklausa labai neišaugs, galima spėti, jog miškingieji plotai išaugs net dešimtadaliu.

   Dideli pokyčiai laukia ir Europos žemės ūkio. Pietuose jo laukia rimta krizė, nebent į pagalbą ateitų milžiniškos investicijos į drėkinimo sistemas. O šiaurėje? Tyrimų autorių nuomone čia derliai gerokai išaugs ir augalininkystei bei gyvulininkystei nebereikės tokių didelių plotų kaip šiandien. Aišku, arimai mūsų krašte neišnyks, bet juose vietoje javų bus auginami energetiniai augalai, pavyzdžiui, biodyzelinui skirtas rapsas. Schroeter paskaičiavimu bioenergetikai skirtų augalų plantacijos iki XXI a. pabaigos Europoje išaugs 7-8 procentais, o šiauriniuose kraštuose net 20-30 proc.

   Viduržemio jūros šalys kentės ne tik dėl aukštos temperatūros ir kritulių trūkumo. Jiems labai pakenks ir spartus Alpių ledynų tirpimas. Juose prasideda daug upių ir jų intakų, tiekiančių vandenį nesuskaičiuojamam kiekiui ūkių. To vandens gali sumažėti net vienu trečdaliu. Labai sumažės tokių upių, kaip Po, Dunojus ar Rona, debitas, dėl to vandens pradės trūkti net kas trečiam Viduržemio jūros šalių gyventojui. Dėl to kai kurie šių šalių regionai gali visai ištuštėti - žmonės pabėgs į šiaurę, kur gyvenimo sąlygos bus lengvesnės.

   Šiandien dar sunku nuspėti klimato pokyčių sukeltos migracijos mąstą, nes jis prikalusys nuo to, kuri iš mokslininkų prognozių bus arčiau tiesos. Bet jei atšilimas įvyks greitai, bėgimas iš Europos pietų gali tapti realybe.

   Apie tai, kaip reiktų užkirsti kelią tokiems nerimą keliantiems scenarijams, gruodžio pradžioje bus kalbama Monrealyje vyksiančioje konferencijoje, kurioje dalyvaus 150 šalių mokslininkai ir politikai.