Pasak modelio, aprašančio kaip iš vėjo jėgainių sudarytas miškas sąveikaus su atmosfera, rezultatų, tos jėgainės gali pakeisti orą. Rezultatus patvirtina realiai egzistuojančių vėjo fermų stebėjimai.

   Princetono universiteto mokslininkai, vadovaujami Somnatho Roy, sumodeliavo hipotetinę vėjo fermą, sudarytą iš 100x100 vėjo jėgainių, išdėstytų 1 km atstumais ir esančių kiekviena 100 m aukščio. Jų modelyje ši ferma buvo įkurta labai tam tinkančioje JAV vietoje - Oklahomos Didžiojoje plokštikalnėje.

   Pagal modeliavimo rezultatus, dienomis vėjo ferma veiks klimatą labai mažai, nes saulės šiluma priverčia maišytis apatinius atmosferos sluoksnius. Bet naktį, kuomet oras juda mažiau, vėjo turbinų keliamas efektas bus kur kas didesnis. Besisukančios turbinos didins turbulentiškumą ir prisidės prie geresnio oro maišymosi vertikalia kryptimi. Pažemėj atsiras šiltesnis nakties oras, čia taip pat sustiprės vėjo greitis.

   Dabar Oklahomoje 3 val. nakties vidutinis vėjo greitis yra 3,5 m/s, o modeliavimas parodė, kad turbinos padidins jį iki 5 m/s. Modelis taip pat parodė, kad po 10 tūkst. turbinų temperatūra pakils apie 2 ^oC. Skaičiuojant vidutinius pokyčius parai pasidėjimai bus lygūs 0,6 m/s ir 0,7 ^oC. Dar nėra aišku, kaip tokie pokyčiai galėtų pakeisti gamtą ir žemės ūkį.

   Šie rezultatai yra patvirtinami ir meteorologų atliktų stebėjimų. Tokie stebėjimai ilgą laiką buvo atliekami prie Kalifornijoje esančios vėjo turbinų fermos. Čia taip pat pastebėta, kad nakties metu po turbinomis oras įšildavo ir sustiprėdavo vėjas.

   Roy sako, kad galbūt pavyks taip patobulinti turbinas, kad jų įtaka klimatui būtų minimali. Jeigu inžinieriams pavyktų sumažinti turbinų keliamą turbulentiškumą, jos būtų našesnės ir keltų mažesnį pavojų aplinkai. Inžinieriai gali stengtis kiek nori, bet to fakto, jog turbina paima iš vėjo energiją, jiems nepavyks pakeisti. Žmonės linkę manyti, kad atsinaujinanti energija nieko nekainuoja, bet taip nėra. Mokėti tenka už viską, tame tarpe ir už atsinaujinančią energiją.