Pasaulinio atšilimo gali ir nebūti. Taip tvirtina švedų geologai. Dar iki spėjant įšildyti mūsų planetą pasibaigs visos naftos ir gamtinių dujų atsargos.

   Ši išvada - tai kibiras šalto vandens ant galvų tų mokslininkų, kurie pranašauja drastišką temperatūros padidėjimą, sukeltą šiltnamio dujų koncentracijos Žemės atmosferoje augimu. Bet Upsalos universiteto geologai sako, kad mums verčiau derėtų pasirūpinti tuo, ką darysime kai pritrūks naftos ir dujų.

   Organinio kuro ištekliai yra kur kas mažesni nei buvo anksčiau manyta. Iki tol, kol į orą išmetamas anglies dvideginis spės kiek daugiau įšildyti klimatą, sudeginsime viską, ką galima rasti žemės gelmėse - sako Andersas Sivertsonas. Tiesa, jis tėra tik doktorantas, bet už jo nugaros stovi du profesoriai: Kjellis Aleklettas ir Colinas Cambellas, geologai, kurie jau 20 metų tiria energetinių išteklių atsargas planetoje, o neseniai yra sukūrę specialų kompiuterinį modelį, kurio pagalba stengiasi nustatyti, kuomet iš gelmių bus išsiurbtas paskutinis naftos lašas. Jaunasis mokslininkas Campbello vadovaujamas dirbo du metus, o baigus darbą paaiškėjo, kad jis turi daug ką pasakyti.

   "Nebus nei Antarktidos, nei Grenlandijos ledynų tirpimo, nei dramatiško vandenynų lygio pakilimo", sako Sivertssonas. "Tai nereiškia, kad dabar išmetamas į atmosferą anglies dvideginis nekelia Žemės temperatūros. Šis procesas vyksta, bes jis netruks labai ilgai. Pasaulio pabaigos, bent jau šiame šimtmetyje, dar nebus."

   Savo skaičiavimų rezultatus Sivertssonas lygina su 40 klimato kitimo scenarijų, kuriuos 2000 m. paskelbė IPCC - tarptautinė klimato pokyčių tyrimo grupė. Kiekviename scenarijuje numatytas skirtingas CO₂ emisijos greitis, priklausantis nuo energetinių resursų paieškų intensyvumo ir nuo jų atsargų dydžio. Optimistinės vizijos numato, kad žmonija greitai pereis prie atsinaujinančių energijos šaltinių: vėjo, saulės ar geoterminės energijos. Tokiu atveju pasauliniai temperatūros pokyčiai bus nedideli - apie 1-2 laipsnius. Pagal juodžiausius scenarijus, dar dešimtmečiais deginsime iškasenas išmesdami milžiniškus CO₂ kiekius - tada atšilimas bus didesnis nei 5-6 laipsniai. Tačiau Upsalos mokslininkai sako, kad pastaroji prognozė nėra teisinga. Kuo intensyviau naudosime gamtos resursus, tuo anksčiau jie išseks.

   Švedų vertinimu, techninės galimybės leis išgauti dar apie 3,5 milijardo barelių naftos. Tai yra gerokai mažiau, nei numatyta IPCC scenarijuose (5 mlrd. barelių optimistiniame ir 18 mlrd. - pesimistiškiausiame).

   Ką apie tai mano IPCC mokslininkai? "Švedų įverčiai yra labai konservatyvūs. Mes naudojomės įvairių kraštų geologų ataskaitomis ir esame sukaupę gerokai daugiau duomenų," sako prof. Nebojsa Nakicenovic iš Vienos universiteto, su 80 kitų specialistų kūręs 2000 m. ataskaitą. "Be to, netgi jei pritrūktų naftos ir dujų, turėtume daugybę akmens anglies."

   Būtent čia švedų ir IPCC mokslininkų nuomonės sutampa. "Mūsų modelyje nėra įskaityta anglis. Bet jeigu taip padarytume, tai atsitiktų tai, kas numatoma pačiuose blogiausiuose klimato atšilimo scenarijuose," sutinka Aleklettas. Ir priduria: "Būtų labai baisu, jei žmonija pereitų prie anglies, kaip svarbiausio energijos šaltinio. Tai labai purvinas kuras. Jį deginant į atmosferą patenka kur kas daugiau CO₂, dulkių, suodžių ir nuodingų dujų. Tokiu atveju greitai sulauktume ekologinės katastrofos." Prof. Nakicenovic pritaria Aleklettui: "Tai tiesa. Blogesnio scenarijaus ir negali būti. Vienintelė išeitis yra pigių alternatyvių energijos šaltinių paieškos. kitaip gali paaiškėti, kad teturime vienintelį pasirinkimą: gyventi be elektros arba užnuodyti atmosferą."