Agnesi ragana

   Paveikslėlyje pavaizduotoji kreivė yra gaunama sprendžiant lygtį. y(a2+x2)=a3. Tokiomis lygtimis fizikai šiandien aprašo žvaigždžių spinduliuotės energijos pasiskirstymą arba galią, išsklaidomą rezonansiniuose grandynuose. Kreivės pavadinimas sietinas su XVIII a. matematikės Maria Gaetana Agnesi vardu. Tiesa, tai dar nepaaiškina, kuo čia yra dėtos raganos?

   Agnesi buvo gabus vaikas, gimęs turtingoje milaniečių šeimoje 1718 m. Skelbti mokslinius straipsnius ji pradėjo būdama vos 9 metų, kai lotynų kalba parašė straipsnį, ginantį moterų teisę į išsilavinimą. Greta gimtosios italų kalbos ji kalbėjo graikiškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai ir hebrajiškai. Tačiau jos mėgstamiausi dalykai buvo filosofija ir matematika. Tėvų salone ją rodydavo kaip intelektualinę retenybę.

   Ką ji nuveikė matematikoje? Agnesi sutvarkė diferencinį skaičiavimą. Daugiau Leibnico, o ne Niutono įtakojama ji parašė vadovėlį, kuriame apibendrino Europos mokslininkų idėjas ir metodus. Knyga buvo labai populiari. Agnesi stengėsi šviesti jaunimą. Knyga taip pat atnešė jai nelabai pageidaujamą šlovę. Popiežius Benediktas XIV pasiūlė jai akademines pareigas. Agnesi sutiko tapti matematikos profesore Bolonijos universitete, bet, atrodo, taip niekuomet ir nebuvo ten nuvykusi.


Maria Gaetana Agnesi

   Jai labiau patiko gimtasis miestas. Milanas tuomet it magnetas traukė matematikus: čia dirbo Paolo Frisi, panaudojęs Niutono gravitacijos teoriją astronomijoje ir Tommaso Ceva, darbavęsis gravitacijos, geometrijos ir aritmetikos srityse.

   Agnesi iš prigimties buvo labai kukli ir atsiskyrusi. Tai galėjo būti aiškinama jos pasibodėjimu intelektualiniu zoologijos sodu, kuriame jai teko dalyvauti vaikystėje. O gal jai reikėjo kažkaip pabėgti nuo savo 20 brolių ir seserų. Kai tėvas palaidojo savo trečiąją žmoną, jai, kaip vyriausiajai, teko jais rūpintis. Gyvenimą ji baigė vieniša, išleidusi visą savo turtą labdarai.

   Visa tai nei kiek neprimena raganavimo, taigi kodėl ji išgarsėjo kaip Agnesi ragana? Savo garsiojoje knygoje Agnesi aprašė kubinę funkciją, kurią 1703 m. pirmasis įvedė Guido Grandi. Grandi apibūdino kreivę kaip "versiera" arba "besisukančią" - šį pavadinimą pateikė ir pati Agnesi. Ji pateikė tokį įsimenantį ir aiškų šios varpą primenančios funkcijos aprašymą, kad ji liko amžinai susieta su mokslininke.

   Taigi, kuo čia dėta ragana? Ryšys atsirado dėl nevykusio vertimo. Kai Johnas Colsonas išvertė Agnesi knygą į anglų kalbą jis "la versiera" perskaitė kaip "l'aversiera" ir sumaišė žodį su "l'avversiera" - "ragana". Šitaip atsirado Agnesi ragana.


Mokslo įdomybės