Mus šildo ne Golfo srovė

   Daug dešimtmečių mus mokė, kad už savo švelnų klimatą Europa privalo dėkoti Golfo srovei. Metas taisyti vadovėlius! Meteorologai priėjo išvados, kad mūsų žemynas daugiau šilumos gauna iš kito šaltinio.

   Golfo srovė teka Atlanto vandenynu iš pietų į šiaurę. Įšyla netoli Karibų ir patraukia link Arkties vandenyno. Veik šimtą metų buvo manoma, kad ši didelė šilto vandens masė turi lemiamą įtaką Senojo kontinento klimatui. Šiandien meteorologai jau mano kitaip. Jų tyrimai paskelbti žurnale "Science".

   Europa yra toje pat geografinėje platumoje kaip ir Labradoro pusiasalis Kanadoje. Taigi abiejose vietose yra gaunamas toks pats Saulės energijos kiekis. Nežiūrint to, Labradoro klimatas yra artimas poliariniam, o mes lepinamės kur kas švelnesniame klimate. Ten auga taiga ir tundra, o čia - lapuočių miškai su ąžuolais ir bukais, ten nėra nei miestų, nei kaimų, čia - gyventojų tankis viršija kelis šimtus kvadratiniame kilometre. Vienu žodžiu, Europoje gyventi yra kur kas maloniau nei Labradore.

   Ilgai manyta, jog mūsų geradariu yra būtent Golfo srovė. Bet meteorologai jau senokai įtarė, kad jos pernešamos šilumos kiekio negalėtų pakakti viso žemyno apšildymui. Trūko tik tikslių skaičiavimų, kurie juodu ant balto parodytų, kad švelnus Europos klimatas yra visai dėl ko kito.

   Golfo srovę nuvainikuoti pasiryžo amerikiečiai Richardas Seageris ir Davidas Battisti. Jie nutarė apdoroti meteorologinius duomenis, sukauptus visame pasaulyje per pastaruosius penkiasdešimt metų. Naudodamiesi itin sparčiais kompiuteriais jie suskaičiavo, kaip po visą Žemę paskirsto šilumą vėjai. Ta pačia proga nutarė galų gale išsiaiškinti, kodėl žiemą Europoje yra keliolika laipsnių šilčiau nei kitoje Atlanto pusėje. Ir suniekino Golfo srovę...

   "Jos įtaka Europos klimatui yra minimali. Jos atiduodama kontinentui šiluma neviršija 20 proc. visos Europos gaunamos šilumos; ir tai Golfo srovė daugiausiai šildo Skandinaviją. Likusi jos šiluma prateka toli nuo Europos ir patenka už poliarinio rato," paskelbė mokslininkai. Ir parėmė šiuos teiginius kompiuterių skaičiavimais.

   Bet kas gi, jei ne Golfo srovė šildo mus žiemos mėnesiais? - Šiluma, sukaupta Šiaurės Atlanto vandenyse. Šaltojoje metų pusėje ji atiduodama atmosferai, o po to atnešama į Europą vakarių vėjų - aiškina mokslininkai.

   Seageris ir Battisti užantyje turi dar vieną siurprizą. Jų sukurtasis modelis netikėtai paaiškino, kad nuo Atlanto pučiantys vėjai atgabena ir dalį šilumos, sukauptos net Šiaurės Amerikoje. Nustebę šiuo atradimu mokslininkai atkreipė didesnį dėmesį į Uolinius kalnus, kurie yra sunkiai įveikiama kliūtis vėjams, pučiantiems nuo Ramiojo vandenyno. Įveikę šį galingą kalnų masyvą, jie nebegali keliauti į rytus trumpiausiu keliu, o labai sukiojasi - pradžioje pučia iš šiaurės, vėliau iš pietų ir, galiausiai, vėl iš šiaurės. Europai tenka dalis šilto, iš pietų atkeliaujančio oro, užtat Kanados rytinę pakrantę užplūsta arktinės pūgos.

   Mokslininkai pašalino Uolinius kalnus iš savojo modelio ir pasižiūrėjo kaip dėl to pasikeistų klimatas. Efektas buvo didžiulis: Amerikoje temperatūra išaugo 6 laipsniais, o Europoje nukrito 3 laipsniais. Išvada: jei nebūtų Uolinių kalnų, abiejose Atlanto pusėse klimatas būtų labai panašus. Pas mus kiek atvėstų, o Amerikoje - atšiltų.

   Pabaigoje prisiminkime, kad kai kurie klimato pokyčių scenarijai numato, kad Golfo srovė gali perstoti tekėti (nuoroda ). Dabar galime būti ramūs - dėl to Europa nepavirs Labradoru.


Mokslo įdomybės