Visa tai, atrodo jau buvo kažkur girdėta: vienišas mokslininkas tvirtina aptikęs vietą, kur yra garsioji Platono aprašyta Atlantidos šalis. Tik šį kartą nėra kalbama apie "supercivilizacijas", neatpažintus skraidančius objektus ar magiškus kristalus. Vietoj to jis pabandė pasižiūrėti, kaip senovėje atrodė jūros lygis ir paieškoti salos, kuri atitiktų Platono aprašymą.

   Platono kūriniuose "Timaeus" ir "Critias" yra pirmieji Atlantidos ir jos nelaimingo likimo aprašymai, pateikti sekant dar senesniais egiptiečių dokumentais. "Būtent nuo šių tekstų prasidėjo visos spekuliacijos apie Atlantidos kilmę," sako Jacques Collina-Girard iš Viduržemio jūros universiteto Aix-en-Provence mieste Prancūzijoje. "Keista, bet niekas rimtai nepanagrinėjo pačios tikimiausios Atlantidos buvimo vietos. Anot Platono, Atlantida buvo prieš pat Heraklio stulpus, ten, ką mes dabar vadiname Gibraltaro sąsiauriu, ir išnyko apie 9000 m. pr. Kr."

   Collina-Girard nagrinėjo žmonių migravimą iš Europos į Šiaurės Afriką, vykusį paskutinio ledynmečio viduryje, prieš maždaug 19 000 metų. Norėdamas pasitikrinti, ar akmens amžiaus žmonės galėjo kirsti sąsiaurį, jis nusibraižė vakarinio Europos kranto žemėlapį, atitinkantį tuometinį jūros lygį, kuris buvo 130 m žemesnis nei dabar. Tos vietos rekonstrukcijoje aiškiai matyti senovinis archipelagas, į kurį įeina salos, esančios būtent toje vietoje, kurioje Platonas buvo manęs buvus Atlantidą.

   "Kaip tik prieš Heraklio stulpus yra būta salos, vadinamos Sparteliu," sako Collina-Geirardas. Gibraltaro sąsiauris tuomet buvo ilgesnis ir siauresnis nei šiandien, jame netgi buvo nedidelė vidinė jūra, minima Platono, kai jis kalba apie Atlantidos atsiradimą.

   Maždaug prieš 11 tūkst. metų lėtas poledyninio vandens lygio kilimas buvo pagreitėjęs iki 2 m per šimtmetį. Tai liudija koralų rifo tyrimai. Collina-Girardas teigia, kad dėl to sala ir nugrimzdo į jūrą. Pasak jo visas archipelagas buvo užlietas vandenyno 9000 metų iki Platono.

   Tačiau yra keli faktai, kurie nesutampa su Platono aprašymu. Platonas rašo, kad Atlantida buvo didesnė už Libiją ir Aziją kartu sudėjus, o Collina-Girard aptiktoji sala tėra vos 14 km ilgio ir 5 km pločio. Jis tvirtina, kad klaida atsirado verčiant egiptiečių ilgio vienetus į graikų. Platonas taip pat pasakoja apie tai, kad Atlantida nuskendo dėl vulkanų veiklos, bet tai galėjo būti dėl jo noro pagražinti istoriją. "Graikai buvo susipažinę su vulkanų išsiveržimais," sako Collina-Girard "ir jiems toks likimas atrodė dramatiškesnis ir labiau suprantamas, nei lėtas jūros lygio kilimas." Kas liečia labai išvystytą Atlantidos civilizaciją, čia, Collina-Girard nuomone, Platonas paprasčiausiai stengėsi įrėminti istorinėse detalėse savo paties idėjas apie utopinę visuomenę.

   Savo straipsnyje, paskelbtame prancūzų moksliniame žurnale Comptes Rendus de l'Academie des Sciences Collinažgirard tvirtina, kad šis archipelagas leido pirmiesiems jūreiviams iš Europos pasiekti Afriką. Tuo metu Ispanijos ir Maroko pakrantės jau buvo apgyventos, todėl tikriausiai žmonės gyveno ir tose salose.

   Taip pat žiūrėk: Bobas Ballardas ieško Nojaus laivo