Kintančios formos kristalai

   Keistas kristalas, kurio paviršius keičia savo formą jį apšvietus, buvo aptiktas japonų mokslininkų. Formą galima atstatyti pašvietus į kristalą kito bangos ilgio šviesa. Specialistai mano, kad šią medžiagą bus galima panaudoti paskirstant signalus optiniuose ryšio tinkluose.

   Masahiro Irie vadovaujama grupė iš Kyushu universiteto Fukuokos mieste pastebėjo, kad šviesa keičia diaryleteno kristalo paviršių. Apšvietus vieną tokio bespalvio kristalo paviršių 366 nm bangos ilgio ultravioletine spinduliuote jame susidarydavo nuo 5 iki 10 laiptelių seka. Kiekvieno laiptelio aukštis buvo apie 1 nm - maždaug vienos molekulės dydžio. Laipteliai buvo stabilūs kol jų neapšviesdavo matoma šviesa, kurios bangos ilgis buvo didesnis nei 500 nm - tuomet paviršius vėl išsilygindavo.

   Šis kristalas taip pat buvo fotochromiškas: šviečiant ultravioletine spinduliuote jis pamėlynuodavo, o matomoji šviesa vėl padarydavo jį bespalvį. Mokslininkai sugebėjo perjunginėti kristalą tarp dviejų spalvinių būsenų daugiau kaip 10 000 kartų.

   Molekulės yra fotochromiškos tuomet, kai šviesa verčia jas iš vienos į kitą, skirtingai sugeriančią šviesą formą. Fotochromiškuose saulės akiniuose šis reiškinys yra panaudojamas pasitelkus molekules, kurios tamsėja ryškioje saulės šviesoje, o šviesai pritemus praskaidrėja.

   Kituose kristaluose šviesa gali sukelti chemines reakcijas, bet keičiantis molekulių formai kristalai paprastai išyra. Tai neatsitiko su Irie naudotu kristalu.

   Optikos žinovai sako, kad kintančios formos paviršius galima panaudoti paskirstant optinius signalus be jokios papildomos elektronikos arba gaminant mikroelektromechanines sistemas, neturinčias judančių dalių.


Mokslo įdomybės