Neseniai buvo pranešta, kad praeityje Marse tekėjo upės. Dabar sulaukėme kitų viltį žadinančių naujienų: Raudonojoje Planetoje galėjo būti net tris kartus daugiau vandens, nei mes iki šiol manėme. Tik šičia yra vienas nedidelis kabliukas: kadangi vandens kiekio Marse įverčiai labai skirtingi, mes iki šiol tegalime tik apytikriai spėti, kiek jo ten yra.

   Laurie Leshin iš Arizonos universiteto Tucsone paskaičiavo vandens kiekį Marse naudodamasi savo atliktomis deuterio - sunkiojo vandenilio izotopo, studijomis. Laikui bėgant deuterio ir vandenilio tankių santykis auga, nes lengvesni vandenilio atomai palaipsniui iš atmosferos išlekia į kosminę erdvę. Kuo daugiau vandenilio, o tuo pačiu ir vandens, planeta praranda, tuo labiau pakinta šis santykis. Dabar Marse šis santykis yra penkis kartus didesnis negu Žemėje.

   Taigi, jei, kaip mokslininkai tikisi, pradžioje Marso vandens izotopinė sudėtis buvo tokia pat, kaip ir Žemėje, Raudonoji Planeta turėjo netekti apie 90 proc. savo vandens. Bet Leshin, ištyrusi vandenį senoviniame marsietiškame meteorite, mano, kad ši prielaida yra neteisinga.

   Nedidelis 12 g svorio uolienos gabaliukas, 1994 m. rastas Antarktidoje, atsirado prieš 4,5 mln. metų giliai Marso gelmėse tekančioje magmoje. Kiekvienas tame gabaliuke įstrigęs "pirmapradis" vanduo privalo turėti tokią pat izotopinę sudėtį, kaip ir senovėję Marsą skalavęs vanduo. Bet Leshin duomenimis deuterio ir vandenilio santykis meteorite yra dvigubai didesnis negu Žemės vandenyje. Tai reikštų, kad Marsą paliko tik nuo 70 iki 80 proc. pradžioje jame pradžioje buvusio vandens.

   Leshin rezultatai taip pat gali sukelti sumaištį Marso formavimąsi aiškinančiose teorijose. Pavyzdžiui, yra įmanoma, jog Marso vanduo atsirado ne iš to paties šaltinio, kaip ir Žemės vanduo, o iš kometų, kur izotopų santykis yra kitoks.